IŠDRĮSK IŠPROTĖTI

Tau daug kas sakys, ką turi daryti ir ko nedaryti. Kai kas norės padėti, kai kas pamokyti: daryk taip, kaip darau aš, tai yra receptas... Tik tu privalai žinoti, kad visa tai – netikra. Tikras yra tik tas kelias, kurį tu praminsi pats. Su savo kančia, su savo skausmu, savo pamokomis ir savo atradimais. Išmok nuolankiai priimti, ką tau siūlo kiti, bet neik ten, kur eina jie. Tikėk tuo, kas nukreipia tave į tavo paties vidų, o ne ragina ir kviečia eiti jo pramintu keliu, žadėdamas greitą pagalbą. Tikrasis gydytojas yra tavyje, ir tik jis vienintelis gali tau iš tikrųjų padėti. Jis taip pat yra ir vienintelis tavo mokytojas, žinantis, kuris kelias iš tikrųjų yra tavasis. Kelias, kuriuo eina minia, kuriuo eina net ir antras žmogus, jau yra ne tavo - tai jo kelias. Nes tu esi kitoks, ir tavo kelias negali būti toks, kaip kito. Netgi eidamas poroje, palik laisvę kitam, nei sekdamas juo, nei versdamas eiti kartu. Ir žinai? Aš taip pat bijau. Parašiau šią knygą ir, prisipaž

Kartą išgirdau žodžius, palikusius man labai didelį įspūdį. Juos ištarė viena išmintinga moteris, mokslininkė, profesorė, dirbanti sąmonės teorijos srityje. Vardo neminėsiu, nes tai nėra svarbu. Ji pasakė, kad dabar atsisakytų kiekvieno savo žodžio, kuriuo kažkada apgynė mokslinę disertaciją. Kaip taip įmanoma?, – sakysi tu. Juk ji tuo moksliniu darbu įtikino savo teorija tūkstančius žmonių, jie ja patikėjo. Ir ką dabar? Ar tai reiškia, kad ji mus visus apgavo? Ne, ji neapgavo, nes tuo metu pati tikėjo tuo, ką daro, o jos įsitikinimai atitiko tuometinę jos sąmonės išsivystymo būseną. Tačiau įsitikinimai keičiasi, augant sąmonei. Būtent savo ankstesnių įsitikinimų atsisakymas ir yra geriausias to įrodymas. O pats kvailiausias dalykas turbūt yra tas, kad laikomės įsikibę savo įsitikinimų, nes tokiu būdu neleidžiame sąmonei plėstis. Neva, tai reikštų pripažinti, kad tuomet buvau neteisus. Bet argi tai blogai? Aš nesu protas, o mano protas gali būti neteisus. Ir daž

Kartais tau skauda dėl to, kaip su tavimi elgiasi kitas žmogus. Tau atrodo, kad tai neteisinga. Kad jis turėtų elgtis kitaip. Kad turėtų eiti kitu keliu. Bet pagalvok. Ar tave gali įskaudinti žmogus dėl to, kad jis eina savo, o ne tavo keliu? Ne. Tik tu pats gali įsiskaudinti. Jis čia niekuo dėtas. Tai, kaip jis elgiasi su tavimi, tik atspindi kaip veidrodyje tai, kaip su savimi elgiesi tu. Jis tik kartoja tavo elgesį su pačiu savimi, pats to nesuvokdamas. Tad jeigu atrodo, kad kitas tave skriaudžia, žinok - tai skriaudi save tu. Tai ne jis tave skaudina, o lūkesčiai. Tau skauda todėl, kad nori to, kas nėra teisinga. Ir dėl to kenti. Tai tu elgiesi neteisingai, kai nori, kad jis eitų tuo keliu, kuris tau atrodo teisingas. Teisingas kelias yra tas, kuris yra jo kelias. Kurį jis pasirinko. O ne tas, kuriuo norėtum, kad jis eitų. Todėl žinok. Visi keliai veda namo.  Nesvarbu, kurį pasirinksi. SKAITYTI DAUGIAU:  TIKRA KNYGA APIE NETIKRĄ GYVENIMĄ. TURINYS

Jim Sheridan filmas SLAPTASIS RAŠTAS "Viskas, ką matome su meile, yra tiesa. o visa kita - pramanai", - pasakė filmo herojė ir, atrodo, jos gyvenimas buvo ir skirtas tam, kad ji suvoktų šiuos žodžius.  *** Įspūdis, kurį paliko šis filmas, iš pradžių pasirodė dviprasmiškas: aš suabejojau Visatos teisingumu, o taip pat ir savo pasaulėvoka, kuri yra pagrįsta šimtaprocentiniu Rezonanso dėsnio veikimu, nes vienintelė mintis, užvaldžiusi po juostos peržiūros, buvo: kodėl tokia neteisybė? Už ką? Juk herojė nepadarė nieko, dėl ko būtų turėjusi sumokėti tokią kainą - ne savo valia atiduoti praktiškai visą likusį gyvenimą. Už ką ji buvo pasmerkta tokiai kančiai? Man kilo ne tai, kad begalinė užuojauta, bet netgi didžiulis pasipiktinimas: kaip gali vykti pasaulyje tokie dalykai?  Niekaip kitaip negalėjau to paaiškinti, kaip tik karma, atsinešta iš kitų gyvenimų. Bet kas tai yra karma, jei ne tas pats atsakas į žmogaus sąmonės skleidžiamą vibraciją? Juk sąmonė ta pati ar š