IŠDRĮSK IŠPROTĖTI

Dieviška matrica arba multidimensinė Visata - tarsi begalinė dėlionė. Joje visos detalės autentiškos ir unikalios. Nėra antros tokios pat. Tarp tų detalių ir mes, kiekvienas turintis savo vietą dėlionėje. Begalinėje matricoje visiems jos užteks.Tačiau yra vienas "bet". Turime tapti savimi - tikrais savimi, o ne išgalvotais. O tam turime surinkti visas išmėtytas, užmirštas, atstumtas, nemylimas savo dalis. Surinkti jas ir sudėti į vieną. Tai reiškia - priimti save. ✨Todėl, kad tik tada tampam autentiškais✨ Priešingu atveju, toliau voliojamės puzlių be vietos krūvoj, nes bandydami pritapti ir kopijuodami kitas puzles, tik beviltiškai braunamės į vietą, kuri jau užimta. Apie tai ir ne tik pasakoja "TIKRA KNYGA APIE NETIKRĄ GYVENIMĄ". Skaitykite ištraukas: https://isdrisk.blogspot.com/p/tikra-knyga-apie-netikra-gyvenima.html Užsisakykite knygą el.paštu: 💌 tobulejimo.blogas@gmail.com 💌

Tave apgavo, mano deive! Pasakė, kad šiame  pasaulyje yra du keliai: vyriškas - kovoti. Ir moteriškas - kentėti.  Tu blaškaisi tarp šių kraštutinumų, dūsti nerasdama sau vietos savo gyvenime!  …Tai velkiesi blizgančius Amazonės šarvus, imi ginklą į ranką ir eini kariauti... Kariaujanti moteris - galinga jėga. Griaunanti. Žeminanti. Kastruojanti. …Tai staiga prisimeni - AŠ-JUK-MOTERIS!!! Ir nusprendi KENTĖTI... Deive mano! Tave apgavo... Tau nereikia kentėti. Nereikia sukąsti dantų ir "pralaukti" sunkius laikus kaip "ištikimai-dekabristo-žmonai". Būti suprantančia, viską atleidžiančia ir kantria.. Šis kelias - akligatvis. Jis veda į niekur. Tai AUKOS kelias. Jame tavęs laukia žiaurus budelis. O juo šiame žaidime irgi būsi tu... Deive mano. Negalime kentėti skausmo! Nei fizinio, nei dvasinio. Negalima kentėti nepagarbos ar agresijos. Abejingumo ar chamizmo. Tai ne moteriškas kelias. Tai aukos kelias. O kol tu jame - visada atsiras tas, kas tave naikins. Diena po dieno

Kas yra energija ir iš kur ji atsiranda, susimąstau tik tada, kai jos atsargos kritiškai išsenka ir man jokiais fiziniais būdais nepavyksta jų atgauti. Nepadeda nei kokybiškas sveikas maistas, nei sportas, fizioterapija ir poilsis. Jėgų tiesiog nėra, mane lydi nuolatinis nuovargis net ir nieko neveikiant. Plaukų džiovinimas tampa nemaloniu darbu, nes sunku išlaikyti pakeltą rankoje džiovintuvą, o ką jau kalbėti apie dulkių siurblio stumdymą po namus. Kas keletą minučių turiu daryti pertraukas, pailsėti ir atgauti jėgas.  Ateina mintis, gal man jau senatvė? Tačiau tai neįtikina, nes aplink matau daugybę gerokai brandesnio amžiaus sulaukusių gyvybingų žmonių. Jie kupini gyvenimo džiaugsmo ir jėgų, nors fizinė sveikata jau ne geriausia! Gyvybinės jėgos jiems pakanka ir ilgiems pasivaikščiojimams, ir dūkti su anūkais, ir keltis su aušra. O man nepakanka. Išeinu trumpam pasivaikščioti, kad pailsėčiau, o grįžtu pervargusi. Taigi, palyginti su jais, mano padėtis neatrodo normali, tad nusprend

Kas pavaizduota viršelyje ir kokia jo sukūrimo istorija, klausiat manęs. Papasakosiu trumpai, nes jame yra šiek tiek simbolių. Viršelyje - ne paprasta mergaitė, o išmintingiausia sąmoningumo, meilės sau ir santykių mokytoja, kuria be galo didžiuojuosi - mano dukra, vardu Elzė. Čia ji įkūnija mergaitę Meilę, personažą iš knygos prologo.  Mergaitė ateina į Žemę, į miestą, į civilizaciją, kuri taip toli nuo širdies, kad ją baigia užmiršti. Neša širdelę rankoje. Ji - ne raudona, kaip įprasta, o gelsva. Auksinė. Todėl, kad pilna šviesos.  Ateina iš ten - iš anapus. Dangaus. Iš Mėnulio. Jis - moteriškos energijos simbolis, o ši - visada esanti, niekad negimusi Motina Deivė, iš kurios gimsta pasauliai, galaktikos, žvaigždės. Nauja Žemė ir mes, žmonės, atsisukę į širdį, į sielą, į dvasią. Atgimę naujais Žmonėmis. Mergaitė ne eina, o bėga lynu. Jis – balanso, be galo reikalingo gyvenime, simbolis. Balanso praradimas tiek einant lynu, tiek per gyvenimą, yra lemtingas, o jo neprarasti gali padėti