JAU PREKYBOJE!
Šiandien lengvai dreba rankos ir smarkiau plaka širdis. Įvyko tai, ko laukiau ir kuo gyvenau ketverius metus. Rankose laikau „Tikrą knygą apie netikrą gyvenimą“. Kas nors vis paklausia, kaip jaučiuosi. Atsakau: jokios pompastikos, jokios euforijos, jokių lūkesčių. Tik jaudulys. Nors iš pradžių net ir jo nebuvo ir jau ėmiau nerimauti, kodėl nieko nejaučiu. Jaudulys atsirado tik tada, kai pamačiau ją gyvai, dėžėse, ir kai pačiupinėjau. Tada vežiausi namo, tarsi kūdikį iš gimdymo namų. O dabar jis atsistojo ir žengia savo pirmąjį žingsnį. Jaudinuosi, ar nenukris. Kad tik neužsigautų! Kaip jam seksis vaikščioti? Kiek laiko užtruks, kol išmoks? ... Juokauju... O gal ir ne. Juk knyga ir yra kaip kūdikis. Nešiojau ją savyje keletą metų. Ji – tai aš, o aš – tai ji. Bus tokių, kuriems rezonuos, o kitiems visai nepatiks. Kaip ir žmogus. Juk ji gyva. Į ją sudėta energija. Atsiverti puslapį, čiūkšt ir suteka širdin. Patiks tai ar nepatiks priklauso nuo to, kokią stygą joje palies. Tačiau