Pramink savo kelią pats

Tau daug kas sakys, ką turi daryti ir ko nedaryti. Kai kas norės padėti, kai kas pamokyti: daryk taip, kaip darau aš, tai yra receptas... Tik tu privalai žinoti, kad visa tai – netikra. Tikras yra tik tas kelias, kurį tu praminsi pats. Su savo kančia, su savo skausmu, savo pamokomis ir savo atradimais. Išmok nuolankiai priimti, ką tau siūlo kiti, bet neik ten, kur eina jie.

Tikėk tuo, kas nukreipia tave į tavo paties vidų, o ne ragina ir kviečia eiti jo pramintu keliu, žadėdamas greitą pagalbą. Tikrasis gydytojas yra tavyje, ir tik jis vienintelis gali tau iš tikrųjų padėti. Jis taip pat yra ir vienintelis tavo mokytojas, žinantis, kuris kelias iš tikrųjų yra tavasis.

Kelias, kuriuo eina minia, kuriuo eina net ir antras žmogus, jau yra ne tavo - tai jo kelias. Nes tu esi kitoks, ir tavo kelias negali būti toks, kaip kito. Netgi eidamas poroje, palik laisvę kitam, nei sekdamas juo, nei versdamas eiti kartu.

Ir žinai? Aš taip pat bijau.

Parašiau šią knygą ir, prisipažinsiu, ir dabar bijau to, kas bus, nes nežinau, kaip ji bus priimta. Net nežinau, ar ji bus kada nors išleista. Juk nesu nei rašytoja, nei gyvenimo būdo mokytoja ar lektorė, nei psichologė. Bet jei nebūčiau iš pat pradžių peržengusi savo baimės, taip ir nebūčiau pradėjusi jos rašyti.

Tačiau svarbu yra ne rezultatas, o procesas. O jo metu aš būtent ir sudėliojau savo gyvenimo patirtį į lentynėles, kai kurias iš jų atlaisvindama, o kai kurias pripildydama nauju suvokimu. Rašydama vien tik sau, nebūčiau taip tvarkingai to padariusi. Juk žinai, kai darome ką nors tik dėl savęs, žiūrime į tai daug atlaidžiau. Dėl savęs galima per daug ir nesistengti.

Tuo tarpu žinodama, kad galbūt mano tekstą skaitys ir kiti žmonės, turėjau pasistengti ne tik pati suvokti tam tikrus dalykus, bet ir įdėti pastangų užrašyti juos taip, kad ir kitiems būtų suprantami. Numanau, kad be šio atkaklumo ir valios, be šimtus kartų permąstytų  tų pačių sakinių ir eilučių, be vis iš naujo ir iš naujo pergalvotų savo pačios minčių, man nebūtų pavykę nei susigaudyti, kas aš esu, nei suprasti, ko aš pati noriu.

Ir taip, dėl šios knygos aš tapau kitokia nei buvau.

Todėl, kas su ja benutiktų, man tai jau nėra taip svarbu. Svarbiausią darbą man ji jau padarė.

Kalbant atvirai, tik pradėjusi rašyti aš pati ir suvokiau daugelį gyvenimo dėsningumų. Tai įvyko šios knygos rašymo procese ir tik dėl to, kad aš išdrįsau pradėti rašyti. Negalvodama, kas iš to išeis ir ar bus iš viso to kokios nors naudos.

Taigi, drąsa – tai nėra bebaimiškumas. Tai – sugebėjimas peržengti baimę. Tada, kai ji ne saugo mus, o trukdo pažinti save.

Tad dabar galiu ir aš pasakyti drąsiai – ir tu būk drąsus.

Visada atmink, kad esi toks unikalus, kad antro tokio nėra visoje Visatoje. Net jeigu ir rasi bendraminčių. Ar bendrakeleivių. Visada atmink, kad jie tik eina šalia, galbūt ta pačia kryptimi, bet savo keliu. Gerbk jų kelią, mokykis iš jo, semkis iš jo patirties, bet vis tiek eik savuoju.

Visada ieškok savo kelio. 

SKAITYTI DAUGIAU:  TIKRA KNYGA APIE NETIKRĄ GYVENIMĄ. TURINYS