IŠDRĮSK IŠPROTĖTI

Kas yra blogis? Gėris! - atsakysiu, jeigu paklausi. Visatos instrumentas. Dievo įrankis, sukurtas sielai, kad ji save pažintų. Kitaip gi neįmanoma šioje planetoje. Tik per kontrastą. Šviesa savęs nemato šviesoje. Tik žino, kad yra šviesa, tačiau patirt, kas ji tokia, negali. Bet, atsidūrusi tamsoj, supranta: nesu tamsa. Kad sužinotum, kas esi, pirmiau turi suprasti, kas nesi. O kaip tą sužinosi, jei niekas nesutiks vaidinti šio vaidmens? Supratus tai - vien juokas ima. Begalinis juokas. Žaidimas viskas... Ir dėkingumas tamsai. Tai ji mus žadina iš "amžinojo" miego (kuris visai neamžinas). Baksnoja, spardo užpakalius, tampo už kasų, o kartais ir gerai prispaudžia bei papurto (jei nenorime pabusti)... Tai ačiū, kad esi, mieloji! Šiame kelionės etape Tu neišvengiama ir būtina kaip šviežio oro gurkšnis. Nes tik Tavęs įkvėpę turim galimybę. Pabusti. Ir Save pažint kaip Meilę. Kuri yra šviesa. Ir ačiū tiems, kurie šį sunkų vaidmenį atlikt sutiko. Juk nėra lengva būti, kuo

Pats baisiausias v*irusas pasaulyje – nemeilė. Todėl baisiausias, kad jokių sk*iepų prieš jį iki šiol dar niekas neišrado. Ir neišras. Nes nuo meilės nėra skiepų. Ji – kaip koks iš kartos į kartą perduodamas maras, nuo kurio neišgelbės jokios konvencijos, įstatymai, stereotipų naikinimas, peticijos, protestai ar pasaulio pertvarka. Nes ne pasaulį reikia pertvarkyti, o save.  Todėl, kad tik save pamilę, kitus mylėti galime. Bet mes savęs nemylime. Nepriimame. Nenorime suprasti. Vis bandome būti kitokiais. Vis keičiame, vis tobuliname. Gerai, jeigu tai baigiasi plaukų spalvos ar partijos pakeitimu. O jei lyties, tai kas tada? Ar tai tikrai progresas, pažangu, madinga, laisvė? O gal tiesiog bėgimas nuo savęs? Savęs nepriėmimas tokio, kokį sukūrė Dievas, Motina Gamta? Tikrovės, realybės atmetimas, pastatymas savęs aukščiau, nei ji. Įsivaizdavimas, kad panorėjęs galėtum tapti kitokiu, negu esi. Ir bandymas pakeist save bet kokiom priemonėm. Drabužiai, makiažas – ne riba. Visa sistema jau ta