IŠDRĮSK IŠPROTĖTI

  Aš esu niekas - bet aš esu. Aš esu - bet aš esu niekas. Aš esu niekas. Ir tai mane išlaisvina. Tada aš klausiu savęs. Būti niekuo - tai yra skurdas ar prabanga? Bausmė ar privilegija? Aš esu apdovanota ar nuskriausta? Kai aš esu moteris, noriu būti graži. Kai mama - gera ir rūpestinga. Būdama žmona aš noriu gerai atlikti pareigą. Kaip sesuo tikiuosi būti supratinga, o kaip draugė - gera patarėja. Kai esu darbuotoja, aš atsakinga ir pateisinanti lūkesčius. Nuskriaustiems teikiu pagalbą, praradusiems viltį - įkvėpimą. Kiekvienam aš esu tik kažkas, tačiau tik sau aš galiu būti niekas. Nei žmona, nei dukra, nei mama, nei vadybininkė ar vadovė, nei mokinė ar mokytoja, nei draugas ar priešas, nei gera ar bloga. Būti niekuo - didelė prabanga, nes visuomet yra koks nors vaidmuo. Tačiau tik tada, kai leidi sau šią prabangą, supranti, ką iš tikrųjų reiškia laisvė - laisvė nebūti kuo nors. Neužsidėti jokios etiketės. Jokios kaukės. Nevaidinti jokio vaidmens. Ir t

Turbūt prisimeni, pradėdama šią knygą rašiau, kad tai, kas vyksta su manimi, nėra atsitiktinumas. Kaip ir su tavimi. Juk visai neatsitiktinai tu ją skaitai. Visai neatsitiktinai mus ištinka ir krizės. Visai neatsitiktinai aplanko liga. Kai skauda kūną ar širdį - tai taip pat neatsitiktinai. Visa tai - pasekmės. Kiekvieną savo gyvenimo sekundę mes turime pasirinkti. Tai, ką valgysime ir kuo rengsimės, kaip ir tai, ką jausime ir ką veiksime. Bet svarbiausias pasirinkimas, kurį taip pat darome kiekvieną sekundę, yra pasirinkimas būti sąmoningu. Jeigu mes to nepasirenkame, tai taip pat yra mūsų pasirinkimas - nesirinkti. Šis amžinas pasirinkimas - gėrio ar blogio, sąmoningumo ar neišmanymo - ir nulemia, koks bus sekantis mūsų žingsnis, ar mes žengsime jį tamsoje, ar šviesoje. Tai yra pasekmės, o ne atsitiktinumas, kai žengdami tą žingsnį kūlvirsčiu nusiritame nuo kalno. Kai pajuntame, kad po kojomis jau nieko nėra ir neriame stačia galva žemyn į bedugnę. Kai priei