IŠDRĮSK IŠPROTĖTI

Parašiau knygą, kuri skirta ne tiems, kurie ieško stebuklingų kursų, stovyklų, ašramų ir netgi dietų, padėsiančių susitvarkyti ir pagydyti kūną ir sielą. Ar dvasinių gydytojų, išvalysiančių pasąmonę nuo blokų ir traumų, užsuksiančių čakras turbo greičiu ir atidarysiančių kosminį kanalą. Ne ieškantiems mokytojų, vedlių ar guru, nudirbsiančių už juos visą vidinį darbą. O tiems, kurie nori atrasti Mokytoją savyje. Jis širdyje. Maža to, joje ne tik jis, bet ir žymiai daugiau. Kai karūnuojame širdį, ne protą, ji tampa... " Geriausiu draugu. Bendrakeleiviu. Viršininku. Valdytoju. Vadovu. Gydytoju. Mokytoju. Patarėju. Ir kartu ir kūdikiu, kuriuo privalau rūpintis. Privalau stebėti, kaip jis jaučiasi ir ką jaučia. Ko nori ir kas jam nepatinka. Tai jis diktuoja sąlygas, o aš besąlygiškai jam paklūstu, nes jei nepaklūstu, jis kenčia. O aš negaliu to leisti, nes labai greitai suprantu: kai kenčia jis, tai AŠ kenčiu. Protas, savo ruožtu, ima kentėti kartu su širdimi ir tampa laimingas tada,

  YRA DALYKŲ, KURIŲ NEGALIME PAMATYTI PATYS... ...net jei ir labai norėtume. Kas nors turi juos parodyti . Panašiai, kaip vairuojant automobilį. Yra tam tikras matomumo ruožas, kurį vadiname „akląja zona“. Vairuotojai puikiai supras, apie ką aš kalbu. O kadangi šiais laikais vairuoja bemaž visi, labiau apie tai ir nesiplėsiu. Taigi, ne viską galime pamatyti patys. Bet tai dar ne viskas. Reikia dar ir NORĖTI tai pamatyti Reikia norėti pamatyti tą žiurkės ratą, kuriame sukamės. Ir nors labai nemėgstu šio žodžio, nes jau išmokau gyventi „noriu“, o ne „reikia“, plotmėje, čia vienas iš tų „reikia“, be kurio neprasideda joks augimas. Kitaip tariant, norėti yra būtina sąlyga. Augimas prasideda nuo klausimų sau, kaip kūrėjui, uždavimo. Kol nėra klausimų, kol neįdomu – tol sąmonė miega. Tol nevyksta jokia mūsų, kaip sielos, atėjusios į Žemę plėsti save, evoliucija. Kalbant paprasčiau, tas „pabudimas“, apie kurį dabar visi taip plačiai kalba, prasideda tada, kai iškyla klausimai. Jeigu jų nėra