(Ne) Atsitiktinumas

Turbūt prisimeni, pradėdama šią knygą rašiau, kad tai, kas vyksta su manimi, nėra atsitiktinumas. Kaip ir su tavimi. Juk visai neatsitiktinai tu ją skaitai.

Visai neatsitiktinai mus ištinka ir krizės. Visai neatsitiktinai aplanko liga. Kai skauda kūną ar širdį - tai taip pat neatsitiktinai. Visa tai - pasekmės.

Kiekvieną savo gyvenimo sekundę mes turime pasirinkti. Tai, ką valgysime ir kuo rengsimės, kaip ir tai, ką jausime ir ką veiksime. Bet svarbiausias pasirinkimas, kurį taip pat darome kiekvieną sekundę, yra pasirinkimas būti sąmoningu.

Jeigu mes to nepasirenkame, tai taip pat yra mūsų pasirinkimas - nesirinkti.

Šis amžinas pasirinkimas - gėrio ar blogio, sąmoningumo ar neišmanymo - ir nulemia, koks bus sekantis mūsų žingsnis, ar mes žengsime jį tamsoje, ar šviesoje.

Tai yra pasekmės, o ne atsitiktinumas, kai žengdami tą žingsnį kūlvirsčiu nusiritame nuo kalno. Kai pajuntame, kad po kojomis jau nieko nėra ir neriame stačia galva žemyn į bedugnę. Kai prieiname liepto galą, bet to nesuprantame.

Kai užkliūvame už didžiulio po nosimi gulėjusio rąsto ir susiguriname sau nosį.

Nes žengiame tamsoje. Užrištomis akimis. Nes nepasirinkome gyventi sąmoningai.

Ir tai taip pat yra pasekmės, o ne atsitiktinumas, kai netyčia gauname  milžinišką palikimą iš mirusio giminaičio, apie kurio egzistavimą iki šiol net nežinojome. Kai mus nei iš šio nei iš to darbdavys išspiria iš darbo, tačiau vos po savaitės gauname kitą, žymiai lengvesnį ir geriau apmokamą. Kai laimime krūvą pinigų su padovanotu loterijos bilietu, nes patys jo niekada gyvenime nepirkdavome. Kai atsiduriame tinkamoje vietoje ir tinkamu laiku tam, kad užmegztume pažintį, turinčią lemiamą reikšmę nuosavo verslo klestėjimui.

Tu gali stebėtis, kad tai atsitiktinumas. Gali sakyti: „O, kaip jam pasisekė!”. Bet aš sakau - atsitiktinumų nebūna. Tikėti atsitiktinumais - reiškia tikėti tuo, kad Visata nėra dėsninga. Tai reiškia tikėjimą chaosu joje.

Tačiau Visatoje niekas neatsiranda iš nieko, yra tik nuolatinė kaita, virsmas, kai vienos rūšies energija tampa kitos rūšies. Yra vibracija (iššūkis) ir reakcija (atsakas). Atsitiktinumas reikštų, kad nėra jokios pasekmės, ir jis atsiranda iš niekur. O tai yra antidėsninga.

Įsivaizduok, kad žaidi kompiuterinį žaidimą. Esi pagrindinis ir vienintelis jo herojus. Aplinka šiame žaidime atsiranda priklausomai nuo tavo minčių, emocijų ir sąmonės būsenos. Tai yra, jokios iš anksto sugalvotos ir žaidimo autoriaus suprogramuotos  aplinkos nėra, ji dar tik kuriasi. Ir ji kuriasi atitinkamai pagal tai, ką tu jauti, ko nori, apie ką pagalvoji.

Sunku įsivaizduoti? Tuoj paaiškinsiu.

Kiekvieną žaidimo akimirką tu nežinai, kur atsidursi. Priklausomai nuo savo būsenos, tu gali patekti tai į džiungles, tai į kosmosą. Akimirksniu gali būti apsuptas tai angelų, tai demonų. Staiga gali susivokti glostantis liūtą, tačiau, vos tik tavyje šmėsteli baimė, kad jis tau įkas, tavo baimė realizuojasi ir esi to liūto sudraskomas.

Norėtum taip pažaisti? Kodėl gi ne, juk būtų ekstremalu, įdomu...

Tik žinok. Tu JAU žaidi šį žaidimą. Jis yra tavo gyvenimo sapnas. Viską jame sukuri tu. Visos gyvenimo scenos atsiranda priklausomai nuo to, ką galvoji, jas kuria tavo emocijos, asmenybė, sielos ir ego troškimai, tavo baimė ir meilė... Tik tu nežinai, kad šiame sapne, kaip ir tame žaidime, tu esi pagrindinis ir vienintelis jo herojus. Daugiau NIEKO NĖRA, tik tai tu.

Supranti? Nieko negali kaltinti ir niekam dėkoti. Tai TU viską sukūrei.

O dabar, kai tai suvoksi, pradėk žaisti šį žaidimą pagal savo taisykles. Nes daugiau nieko nėra, tik tai tu.

Kiekvienas naujas žingsnis tavo gyvenime yra prieš tai žengto žingsnio pasekmė. To pasirinkimo, kurį tu padarei savo mintyse, širdyje, kasdienybėje.

SKAITYTI DAUGIAU:  TIKRA KNYGA APIE NETIKRĄ GYVENIMĄ. TURINYS