Pranešimai

Kai serga žmogus...

... mes juo rūpinamės. Atjaučiame, padedame pasveikti. Verdame arbatą nuo kosulio, perrišame jo žaizdas, paduodame vandens ir vaistų. Tai yra liga ir mums nesunku tai suprasti. Kodėl tuomet taip sunku suprasti, kai serga žmogaus dvasia? Kad ji prašo pagalbos? Kad ją taip pat reikia gydyti kaip ir jo kūną? Mums nepatinka, kai jis pyksta ir lieja savo pyktį ant mūsų. Kai užsidaro ir negalima suprasti, ką galvoja. Kartais tampa agresyvus ir nuodingas, dėl ko mes kenčiame. Kartais būna toks savanaudis, kad imame jo nekęsti. Jis verčia mus jaustis blogai, ir mums tai nepatinka. Dėl to mes jį smerkiame. Kaltiname. Nuteisiame. Dėl to mes jo nemylime. Vietoje vandens ir vaistų paduodame tik nusivylimo, kartėlio ir pasmerkimo tabletę. Juk jis – kenkėjas. Kai serga žmogaus kūnas, tik jam vienam skauda. Nes jis yra atskiras ir priklauso tik jam vienam. O kai serga dvasia, mums visiems skauda. Nes dvasia nėra apribota kūnu. Ji visiems bendra. Tai kodėl nenorime padėti ir ...

Dėkingumas

Tai mano nerimas padėjo man ištrokšti ramybės taip, kad ieškot jos pradėčiau Tai mano baimė padėjo man ištrokšti gyventi taip, kad išdrįsti galėčiau Tai mano skausmas padėjo man ištrokšti sveikatos taip, kad sveikti imčiau Tai mano kančia padėjo man ištrokšti laimės taip, kad ją pažinčiau Tai mano tamsa padėjo man ištrokšti šviesti taip, kad šviesa tapčiau Tai mano nemeilė padėjo man ištrokšti meilės taip, kad ją surasčiau Savy. Dėl to, kad dėkinga būčiau SKAITYTI DAUGIAU:  TIKRA KNYGA APIE NETIKRĄ GYVENIMĄ. TURINYS

LAIŠKAS SKAITYTOJAMS

Vaizdas
O žinote, aš jus stebiu. Man patinka žinoti, kas kitoje ekrano pusėje. Juk rašau jums, ne tik sau. Man patinka žinoti, kas spaudžia „like“ ir „unfollow“. Analizuoju, kodėl, mąstau, kas galėjo nepatikti, kad pabėgote iš mano puslapio, ir kas užkabino, kad nusprendėte jį sekti. Suprantu, rašau visai nelinksmomis temomis. Ir nevisai linksmai. Nors norėtųsi. Visada su pavydu žiūriu į tuos, kurie moka tai daryti. Jiems ir gyvenime yra lengviau, jie moka ir į sunkumus žiūrėti su jumoru. Man taip neišeina. Išeina tik jautriai, bet ne linksmai. O žmonės nori linksmai. Mūsų gyvenimuose ir taip daug liūdesio, niūrumo, sunkumų. Norisi kažkaip tai kompensuoti – mums reikia anekdotų ir demotyvacijų, kartais net norisi pasišaipyti ar pasijuokti iš kitų. Kad kažkaip nuvytum tas blogas mintis. Suprantu. Ir man norisi juoktis ir linksmintis, bet ne visada išeina linksminti kitus. Gal ne tokia mano paskirtis. Mano tekstai nėra lengvi. Jie – ne pasilinksminimui, o darbui. Darbui su savimi...

Jeigu tu pabudai anksčiau negu aš

...Tikriausiai tu taip pat stebi save. Tu žinai, kada kalba tavo ego, o kada širdis. Tu naudojiesi išorinėmis priemonėmis tam, kad geriau pažintum save. Viskas, kas miegančiam žmogui trukdo tai padaryti, tau tik padeda. Tu stebi ženklus, kurie veda tikruoju tavo keliu. Esi atidus informacijai, pasiekiančiai tave iš vidaus, bet seki ir tą, kuri pasitinka tave išorėje. Nes jau nebepasiklysti jos gausoje,   atsirenki, kas tau skirta ir reikalinga, kas padeda tavo dvasiniame ir žemiškame kelyje. Tu netiki atsitiktinumais, sutapimais, nes viskas, kas nurodo kryptį, yra svarbu. Dabar jau ir muzika, ir kinas, ir virtuali erdvė, ir tavo kasdienė rutina nebėra priemonė bėgimui nuo savęs, o atvirkščiai – augina tavo sąmoningumą. Tu jau ne robotas, o žmogus, valdantis savo protą, galintis nukreipti dėmesį norima linkme, ugdantis savo pojūčius, prižiūrintis savo kūną ir dėkingas už galimybę gyventi ir patirti. Tu moki mėgautis kiekviena savo gyvenimo akimirka, kad ir kokia ji beb...