Gyvenimas - žaidimas!
Nuo 2012 iki 2022. Dešimtmetis. O šiandien dar ir vasario dvidešimt antra. Sako, ši diena magiška. Turėtų pasibaigti tai, kas prasidėjo dvyliktais. Ir aš manau, kad galbūt bus visai neblogai pažvelgti per petį atgal. Taip, dvyliktieji ir man buvo pradžia to, kas turėtų baigtis dabar. Tiesa. O ar baigsis ir kuo, greit sužinosim. Prasidėjo, kai skęsdama priklausomybės ir nemeilės sau liūne, sučiupau save už plaukų. Ir ištraukiau. Drebančią nuo išsekimo, iki siūlelio permirkusią neapykanta, sustirusią nuo baimės ir melo. Ir vis dėlto radau savyje paskutinį lašą stiprybės. Jis nulėmė pradžią, nes prikėlė gyventi iš naujo. Nors tada, aišku, to nemačiau ir žinot negalėjau, ir viskas atrodė tik kaip pabaiga. Bet paskutinio lašo nėra, nes paskutinis visada yra pirmas dieviškos begalybės aštuonete. O tuomet vienas žingsnelis ir kitas. Dar sunku, dar jėgų nėr.. dar žaizdos negyja, daug dar laiko prireiks. Bet. Bandau stotis, vėl išplaukt į plačiuosius gyvenimo vandenis.. Deja, bet nepavyksta