IŠDRĮSK IŠPROTĖTI

Kuo stipresnis ego, tuo labiau jis priešinasi sąmoningumo ugdymui. Tai jis nori karaliauti, o besiplečianti sąmonė kelia tam didžiulę grėsmę. Ego pasiruošęs bet kam, kad tik tai sutrukdytų. Stebėk jį. Ir jeigu, susidūręs su kitokiu požiūriu į pasaulį, aptiksi save sakant: "tai yra nesąmonė", "visiška kvailystė" ar kažką panašaus, tapk budrus. Tai ego darbas. Suvaldyk jį ir pasistenk priimti kitą požiūrio kampą. Bent jau tam, kad galėtum su juo susipažinti. Galimai jis nesutaps su tavuoju. Bet taip leisi savo sąmonei plėstis. Kuo daugiau briaunų bus tavo požiūryje, tuo tavo pasaulio vaizdas bus artimesnis tikrovei. SKAITYTI DAUGIAU:  TIKRA KNYGA APIE NETIKRĄ GYVENIMĄ. TURINYS SĄMONINGUMO KANALAS TELEGRAME , kur tęsiu savo darbą

Esu pasiruošusi. Paleidau viską, ką savy nešiau, kad atlaisvinčiau erdvę. Juk jos reikia, kad į gyvenimą ateitų nauji dalykai. Nebus erdvės – negalėsiu priimti. Tai paprasta, kaip dukart du. Tačiau nesu tuščia, ne... Tik, rodos, neturiu pasakyti sau nieko naujo. Manyje tvyro tyla, negirdžiu Tiesos balso. Ar man jau nekyla klausimų? Oi, ne, jų visada bus. Tik dabar atsakymas ateina kartu su klausimu, jo nereikia ieškoti. Yra tiesiog žinojimas, kuris atsiranda nežinia iš kur. Tiesa yra manyje, o ne šalia manęs. Aš pati esu Tiesa. Susidvejinimas išnyko, jį pakeitė taip ilgai laukta ramybė. Esu ne tuščia, o... švari. Kaip ką tik išvėdintas kambarys. Išsivaliusi ir lengva, padedant Tiesai. Šią išvalytą erdvę mano širdyje užpildo begalinė meilė. Ji švelniai šildo krūtinę. Netrokštu nieko kito, tik maudytis toje šilumoje. Galiu jausti ją fiziškai . Noriu dalytis ir duoti jos visiems, nes ji neišsenkama. Kaip padaryti, kad ir kiti ją pajaustų? Atrodo, galėčiau išsinerti dėl to iš kailio...

- Kokia tu šiandien graži. Aš tavęs neatpažįstu. Kas daro tave tokią laimingą? - tai mano vyras klausia. Žinau, tai nuoširdu - atpažįstu, kai jis pataikauja ar tiesiog sako komplimentus. Bet šį kartą ne - pati matau savo vidinę vibraciją - šviesą, sklindančią iš vidaus, kuri ir sukuria grožį. Mintyse pagalvoju, kad tai meilė. O kas gi daugiau? Meilė sau ir pasauliui. Bet jam to nesakau. Jam atsakau, kad tai miškas, kuriame buvome vakar. Taip paprasčiau, o ir moteriška paslaptis išlieka. Tačiau aš nemeluoju - teisingi atsakymai yra abu. Miškas taip pat yra meilė, nes jis - tai pasaulis. O aš irgi tampu mišku, jame pabuvusi. Mūsų vibracija susilieja. Tik kuo daugiau manyje meilės, tuo man labiau į akis krenta kitų žmonių ego. Gal todėl, kad pažinusi ir sutramdžiusi savąjį, pradėjau labai gerai jį pastebėti ir kituose? O gal čia manasis ego aplaužytais ragais į juos atkišęs pirštu rodo? Suprantu, kad čia jam nuo to geriau - juk tai ego darbas baksnoti pirštu į kito žmogaus ego....