Apie pinigų energiją

Pinigų energiją pradėjau pažinti nuo visiško dugno. Nuo minuso, kai valgydavau soduose nuvogtas sausas bulves ar „kiaušinienę“ iš kiaušinių miltų ir vandens. Tiesa, vogiau ne pati.. man jų atnešdavo. Didžiausia svajonė buvo nusipirkti sau naują striukę. Tada ji atrodė man visiškai nepasiekiama.  Atrodė, kad jei galėsiu kada nors tai padaryti – galėsiu viską. Štai kiek man buvo nepasiekiamas net ir minimalių poreikių patenkinimas. Ne, tai nebuvo pakenčiama. Todėl, palyginus su tuo, kokią gausą turiu dabar, galiu drąsiai sakyti, kad esu milijonierė. Nes būti turtingu reiškia netrokšti daugiau, negu turi. Tai reiškia, kad man užtenka visko, ką turiu. Esu visiškai tuo patenkinta ir tuo džiaugiuosi. O kai turėsiu dar daugiau, tai džiaugsiuosi dar labiau. Būti turtingu yra JAUSMAS. Ir tas, kuris šio jausmo neturi, turtingu niekada netaps (traukos dėsnis, apie kurį pakalbėsim vėliau).

Šią gausą pasiekiau nedarydama jokio verslo, „neužkalinėdama“ pinigų ir netgi jų netaupydama, neatidėdinėdama ateičiai. Ji pati į mane teka, ateina pati pas mane. Nes susidraugavau su gausos energija. Ir nors mūsų pažintis su ja dar visai šviežia, dar tik pradedu ją pažinti, jaučiu, kad jau šiuo tuo galiu pasidalint su jumis. Gal pravers.

Juk mes turtingi ne tik tuo, ką turime patys, bet ir tuo, kuo save apsupam. Mes visi esame vienas, o jeigu norime būti turtingais, turime apsupti save turtingais žmonėmis (tai dar vienas dėsnis). Ir aš to paties noriu. Nes jei aš save apsupsiu turtingais (viskuo – sąmoningumu, nuoširdumu, tyrumu, meile, sveikata, pinigais) žmonėmis – nuo to turtėsiu ir aš. Mes turtinsim vienas kitą.

Ir tai ne vien apie pinigus. Nes turtingais galime būti ne tik materialiai. Gausa yra viskas – Visatoje yra visko gausa. Baltoji matrica sukurta begalybės pagrindu. Begalybė žvaigždžių, galaktikų, visatų kosmose.. netgi Žemėje begalybė augalų ir gyvūnų. Vandens, oro, išteklių ir energijos, kuri yra nesibaigianti.. Net ir žmogus gimsta užprogramuotas gausai, netikit? Paskaitykit Mantaką Chia. Jis rašo: nors mes pagimdome vidutiniškai po 2-3 vaikus, moters organizmо kiaušinėliuose slypi jėga, reikalinga 300-500 kiaušialąsčių pagaminimui. Maždaug tiek ovuliacijų moteris patiria per gyvenimą nuo 12 iki 50 metų. Ir milžiniškas tos jėgos rezervas, pakankamas dar 450 000  kiaušialąsčių sukūrimui! Antra, prisiminkime, kad kiaušialąstės apvaisinimui reikalingas tik vienas spermatozoidas, bet pagalvokime, kiek milijardų jų yra vyro spermoje. Ir trečia. Kai gimstame, mums duodamas toks pagrindinės energijos Jing (apie ją irgi rašiau savo knygoje, skyrius „Energija“, jį rasite čia) potencialas, kad jo užtektų tūkstančiui gyvenimų. Deja, mes ją sudeginame ir iššvaistome negrįžtamai. Bet argi tai nėra gausa, kuriai esame užprogramuoti??

Taip taip, mus apgavo, kad čia žemėje viskas ribota. Riboti esam tik MES. Nes patys taip manome, taip galvojame...  Ir patys save apribojam, sakydami kad kažko neturiu...negaliu..nemoku..

Gausa visur, tik mes galime pritraukti į savo gyvenimą tiek tos gausos, kiek sugebame jai atsiverti. Daugiau jos mumyse paprastai tariat netelpa,  kaip į mažą indą netepa daug vandens. Tai kaip tą indą padidinti ir nuo ko pradėti?

Aš nepasakysiu, ką jūs turit daryti. Tai jūsų pasirinkimas. Nesu nei koučeris nei guru, neturiu sertifikatų apie gausos energijos „valdymą“. Bet kaip ir žadėjau, pasidalinsiu savo patirtimis ir keletu triukų, kuriuos naudoju pati. Galbūt pasinaudosit ir jūs.

Taigi siūlau pradėti nuo SUVOKIMO:

KAS YRA GAUSA

-1-

Tai energija. Pinigai, kurie yra šios energijos avataras ar pakaitalas,  irgi yra ENERGIJA.

Atrodo, girdėta tūkstančius kartų? Taip. Girdėta. Bet ar suvokiam tai?

Kad būtų lengviau suprasti, apie ką aš kalbu, pateiksiu pavyzdį. Ar suvokiam, kad energija yra gyva? Kad mes su ja mes bendraujame... turime santykį? Kad ji turi charakterį, pobūdį? Kad ji nori arba nenori, t.y. yra įnoringa? Galų gale, kad ji jaučia? Ir kad, kaip ir viskas Visatoje, paklūsta kosminiams dėsniams?

Aha, nustebote? Tuomet siūlau prisiminti, kad nuo seno visuomet buvo įprasta suvokti energiją kaip dievą arba deivę su tam tikromis savybėmis.  Senovės civilizacijos labai gerai žinojo, kokios jos yra. Šiuo atveju kalbam apie Gausos deivę, kad ir kuo ji būtų vardu. Ir taip, ji yra asmenybė. Ji turi charakterį. Ji jaučia. Paprastai tariant, SĄMONĖ ji yra.

Taigi, pirmas klausimas ir pirmas žingsnis gausos energijos pažinimui. Nusistatyti, identifikuoti, kokiame santykyje esu su ja:

- Ar matau, ar žiūriu į šią energiją kaip į GYVĄ BŪTYBĘ? Jeigu atsakymas taip, valio – važiuojam toliau. Jeigu ne, siūlau sustoti ir pamąstyti, kol ateis pajautimas, kad ši būtybė gyva. Tik tada daryti sekantį žingsnį.

-2-

Jeigu ši būtybė gyva, o aš noriu su ja turėti palankų santykį, noriu bendrauti su ja, ką turiu padaryt? Turiu ją pažinti ir susidraugauti su ja, argi ne taip? Lygiai tas pats, ką turėčiau daryti, norėdamas susidraugauti su man visai svetimu ir nepažįstamu žmogumi. Kuris galbūt netgi nekalba ta pačia kalba kaip ir aš. Nes dievai gi nekalba. Komunikuojame su jais telepatiškai, mūsų žodžiai, jeigu jie eina „iš galvos“, o ne iš širdies, nieko nereiškia, neturi nei svorio, nei jėgos. Ir dar, kaip ir minėjau anksčiau, jie - dievai - taip pat, kaip ir viskas visatoje, paklūsta tam tikriems dėsniams. Bet apie tai bus vėliau.

KOKIA YRA GAUSA

Taigi, kokia yra ši energija? Pinigų energija arba gausa? Kokia ji yra kaip gyva sąmoninga būtybė?

Nesugadinsiu jums malonumo pažindintis su ja gyvai, per savo patirtis.. Neatskleidinėsiu jos paslapčių ir savybių, juolab, kad daug ko dar  ir pati nežinau. Bet paminėsiu keletą svarbiausių jos prigimtinių bruožų. Kad pažintis ir draugystės procesas būtų sklandesnis.
                                                                                  

1. Visų pirma, ji yra gaivalas arba jėga. Nesistenkime jos pažaboti, nes gausime per nagus. Ne mūsų nosiai pažaboti gaivalą. Pažaboti, kaip dažnai sakoma, arba užvaldyti – tai pastatyti tą energiją žemiau už save, pastatyt ją į rėmus. Arba atsistoti virš jos, į valdytojo poziciją, jeigu kam taip sakyt patogiau. Tai, visų pirma, yra didžiulė nepagarba jai. Nėra jokių šansų susidraugauti ir suprasti būtybę, kurios negerbiam. O antra, tai mūsų milžiniškas ego manyti, kad galime užvaldyti gaivalą. Galime stengtis „valdyti“ savo pinigus.. deja.. perspėju, kad tai bus tik iliuzija. Ir to pavyzdžių masė yra, kai visą gyvenimą kauptos santaupos ar milijonų kalnai išnyksta kaip rūkas per vieną naktį, manau ir taip aišku, nevardinsiu... Pati kurį laiką buvau įsitraukusi į žaidimą, vadinamą „pinigų valdymu“, pažinau jį iš vidaus. Ir nuo tada man šis pavadinimas tik sukelia juoką.

 2. Tai kas toliau, jeigu jau išsiaiškinom, kad pinigų energijos mes negalim valdyti? Toliau reikia žiūrėti, kad ji neužvaldytų mūsų.

Pažįstamas jausmas? Ar jaučiate, kad jus valdo pinigai? Ar jaučiate, kad jie diktuoja jūsų pasirinkimus? Sprendimus? Ar jie taria lemiamą žodį? Ar renkatės įsigyti mažiau patinkantį daiktą/ dalyką? Arba ne tą, kurio norėtųsi, nes jis pigesnis? Ar atsisakote kažko, nors ir labai prašo širdis, nes nėra pinigų? Arba jų yra bet gaila išleisti? Kam esate pasiruošę dėl pinigų? Gal parduoti, išduoti save? Galų gale, jei dirbate nemėgstamą/nekenčiamą darbą, nes „reikia pinigų“ – atsakymas yra taip. Jus valdo pinigai. Ir tai nėra sveikas santykis su gausos energija. Nes, kaip jau žinome iš bet kokių santykių teorijos ir praktikos, sveikas santykis yra pagarbus, neutralus ir abipusiai naudingas. Tai yra energiniai mainai, iš kurių VISI išlošia, abi pusės. Ir nei viena nieko neaukoja. Sveikas santykis energijos mainų yra dalyba iš gausos, o ne iš trūkumo. O ten kur trūkumas, gausos nėra, ar ne? Nes tai priešingybės. Tuomet koks būtų sekantis žingsnis? Apsispręsti.. trūkume ar gausoje mes norime kurt savo realybę. O tada pradėti kurti su pinigų energija adekvatų ir pagarbų santykį.

3. Nes ten kur pagarba, ten ir laisvė. Ir tai yra dar viena savybė, kurią turi pinigų energija.  Ji laisva. Ir jeigu norime su ja susidraugauti, teks tai pripažinti ir gerbti jos laisvę. Pradėsite spausti, riboti – garantuoju, jai nepatiks. Nes ribojimas jau pats savaime prieštarauja tam, ką vadinam gausa. Gausa yra neribota begalybė, apribojimas – priešingas jai. Teks laisvinti savo sąmonę iš ribotumo. Garantuoju, iš pradžių skaudės. Todėl reikia pratintis nuo mažų dalykų. Skaudės išleisti pinigus, kurių ir taip „neturiu“. Skaudės atiduoti daugiau negu reikia. Bet iš savo patirties sakau:  nuo tada, kai suvokiau kaip veikia gausos energija ir kokia ta Gausos deivė yra, specialiai ėmiau daryti veiksmus, laisvinančius mane iš ribotumo. Palikti daugiau arbatpinigių. Ne kaulyti nuolaidėlių, o atvirkščiai - mokėti daugiau negu prašo. Žinoma, ne prekybos centruose, bet savo kirpėjui ar ūkininkui turguj – mielai. Iš savo patirties sakau, kad be galo gera ir išlaisvinanti praktika yra duoti žmogui daugiau negu jis tikisi, be jokios baimės kad pats neturėsiu, be užspaudimo... Atiduoti bet ką, ko turi gausiai - savo laiko, energijos, dėmesio, gerų žodžių, žinių, pinigų, išminties, patirties  – bet ko. O ko trūksta, atiduot dar daugiau. Ne kiekio prasme, bet jausmo. Nes tai ko gausiai turiu, atiduoti visai negaila. O jeigu trūksta pinigų, reiškia net ir labai nedidelį kiekį pinigų atiduoti bus  sunku. Tada atiduodame tiek, kiek nesunku, PLIUS dar truputį daugiau. Kad plėstume save, savo ribas ir kad priverstume užsistagnavusią energiją išjudėti.

Bet būtinai – be lūkesčio, kad sugrįš, nes duoti ir tikėtis gauti atgal – didžiulė klaida. Tai jau nešvaru, netyra (virusas). Tada jau duodam iš egoizmo.

Davimas, paleidimas visada veikia. Nes Gausos energijai tai patinka. O ji visada sugrįžta ten, kur jai smagu. Kur ji gerbiama ir vertinama, kur nėra apribojimų ir limitacijų. Ir kadangi ji yra GAUSA, tai gausiai ir apdovanoja. Tiesiog reikia nuimti kontrolę. Gausos energija jos nemėgsta. Kai duodi ir lauki, kad sugrįžtų atgal, tai jau kontrolė, ne laisvė.

Tai kontrolinis klausimas susidraugavimui su Gausos deive būtų toks. Kur aš save riboju, kur neatsiveriu gausai, kuriose vietose spaudžiu pinigus, kur ir kam juos laikau? Arba ko sau neleidžiu, nors ir turiu didelį poreikį. Kaip pagalbinė priemonė turėtų suveikti tokia vizualizacija. Įsivaizduokite, kad patupdėte Gausos deivę į narvelį. Klausimas sau, ar matau, kokio dydžio mano narvelis yra? Kiek laisvai deivė gali jame judėti? Kiek jame vietos? Ar aš iš viso noriu, kad ji ten tupėtų? Gal verčiau nereikia narvelių? Nes jau išsiaiškinom, kad deivė jų lyg ir nemėgsta.

4. O dar ji nemėgsta ir nepakenčia BAIMĖS. Yra net posakis – fortūna mėgsta drąsius, argi ne ? Tai dar vienas dalykas, kur mes save ribojame ir neleidžiame ateiti gausai – bijome, kad KITI iš mūsų uždirbs. Mes nenorim mokėti DAUGIAU. Nenorim atiduoti „savo“ pinigų. Bet kas skaitė mano knygą, tas jau žino. „Aš ir esu kiti. Nes viskas yra viena“. Kontrolinis klausimas suvokimui būtų: kodėl aš nenoriu, kad kitas uždirbtų? Juk kai gerai kitam, gerai ir man.

APIBENDRINKIME

Pinigai nėra „mano“. Jeigu taip galvosime, mes savinsimės Gausos deivės energiją, o ji tik užvertusi galvą gardžiai nusikvatos. Kai išsijuoks iki galo – atims. Ir tai, kas tavo, labai greit nebebus tavo. Net nepajusi, kad jau neturi. Tai pirma, nesisavinkime.

Antra. Neprisiriškime. Gaivalas nemėgsta būt pririštas, ir tai susiję su jo prigimtimi. Jis yra gaivalas. Jis yra laisvas. Ne jūs jį pririšit, o jis jus pririš. Užvaldys ir supančios. Tarnausite pinigams. O gausos deivė vėl kvatosis galvą užvertus. Baikit su tais prisirišimais ir neturėkit kvailų minčių, kad galite suvaldyti gaivalą (jėgą). Nelaikykit pinigų pririšę, jei norite su jais susidraugauti. Energijai reikia tekėti. Kitaip ji užges, uždus ir numirs. Numirs, žinoma, tik jumyse, ne kitur. Ir taip jūs patys save nuskriausit. Nes gaivalas ras kur klestėti be jūsų. Jis ras pasiruošusių tam žmonių.

Trečia. Jeigu norite turėti „gerus santykius“ su Gausos deive, būkite pasiruošę ne tik atiduoti, išleisti energiją visomis jos formomis, bet ir priimti. BALANSAS SVARBU. Ir vėlgi noriu priminti savo knygos skyrių apie muilą ir vandenį (jį rasite čia), apie priėmimą ir atidavimą, apie moterišką ir vyrišką pradą ir kokia askezė yra būtina moterims ir vyrams, kad susibalansuotų energija. Nemokam priimti, tik dalinam – liekam tušti. Jei vien tik priimam, bet neduodam – užsipaudžiam, užstringam, užsistagnuojam. O energija turi tekėti. Judėjimas.. laisvas judėjimas yra jos prigimtis. Pridursiu, kad ir subalansuotas, harmoningas judėjimas, nes tie kalneliai aukštyn žemyn mums nelabai reikalingi.

Ketvirta. Laikas pakalbėti apie traukos dėsnį. Taip, visatoje yra gausu VISKO. O remiantis šiuo dėsniu, mes pritraukiame tai, ką turime savyje. Tai norint pritraukti gausą, reikia labai konkrečiai žinoti, kokios gausos mums reikia. Nes gali būti ir ligų gausa. Ir bėdų gausa. Ir skurdo gausa. Taip ir bus, jei mes jausimės esantys skurdžiai ir jausimės tarsi neturėtume pinigų (nors jų ir turime). Tai yra šešėlinė Gausos deivės pusė.

Panašus traukia panašų, o tam, kad būti turtingu, visų pirma reikia JAUSTIS TURTINGU. Jaustis, kad visko turiu per akis ir visko pakanka. Reikia mokėti džiaugtis viskuo. Mažais dalykais. Reikia dėkoti už juos. Deivė labai mėgsta dėkingumą, beje. Ir, tarp kitko, mantrą „neturiu pinigų“ pakeisti į kitą – turiu. Turiu tiek, kiek man šiuo momentu reikia. O kai reikės daugiau, turėsiu daugiau.

Penkta. Nebijot pinigų. Taip pat kaip ir nebijot jų trūkumo. Dažnai mus gąsdina didesnės sumos. Jas išgirdę sustingstam. Bet apie kokią begalybę ir gausą tuomet galim kalbėt, jeigu mes bijom gausos? Iš viso nieko nereikia bijot. Gausa mėgsta tekėjimą, tėkmę, o baimė ją UŽBLOKUOJA. Būti tėkmėje – reiškia priimti viską taip, kaip yra. Yra pinigų – gerai. Nėra – ir nereikia. Kai yra dėkoju, kai nėra, nesuku sau galvos, apsieinu taip kaip yra – be pirkinių, be norų ir praktiškai be jokių išlaidų. Tada žinau, kad turiu kažką sukurti. Tuomet mainais atsiras pinigų. Nes kuriame mes iš eterio. VISADA galime kurti, ribų tam nėra. O tai reiškia, visada yra galimybė gaut pinigų. Todėl baimintis nėra ko.

Šešta. Gausos energija mėgsta švarumą. Su egoizmu, savanaudiškumu, priklausomybėm ir visais kitais dalykais, kuriems mes iššvaistome pinigus, jai nepakeliui. Todėl elkimės su ja pagarbiai. Mūsų norai lai būna švarūs, lai turi aukštesnį tikslą - pasitarnauti, o ne pasinaudoti. Apie norus, kaip  atskirti, ko nori protas, ir ko širdis, irgi knygoj rašiau. Nesunkiai rasite, jeigu prireiks (skyrius „Norėti – ne nuodėmė“), čia nesikartosiu.

Septinta. Įvertint save. Neturi pinigų tie, kurie savęs nevertinta – tai irgi dėsnis. Nes niekas kitas tavęs neįvertins, jei tu pats savęs nevertini. O Gausos deivė lanko, neša turtą ir myli tuos, kurie to verti. T.y kurie MANO, kad yra to verti. Čia galite man paprieštarauti, nes pasakysit, kad daug žmonių turi labai daug pinigų, ir nėra jų verti. Taip, tai tiesa. Deja, jie apie save mano kitaip ir būtent tokiu būdu pritraukia gausą. O dar yra dalis ir tokių, kurie turi daug pinigų, bet vis tiek yra trūkume, o ne gausoje. Nes jiems jų visada trūksta, kad ir kiek beturėtų (gi sakiau, gausa yra jausmas, kad man visko pakanka, jei man nieko netrūksta, vadinasi esu gausoje). Arba trūksta kitų dalykų, tokių kaip ramybė, džiaugsmas, meilė, sveikata.. Taip, kad turėti pinigų dar VISAI NEREIŠKIA būti gausoje, kaip ir pradžioje straipsnio rašiau.

TAI TIEK. Ir telydi jus Gausa.

***

Kaip ir minėjau. Aš dar tik pradedu pažintį su ja, Gausos deive. Po truputėlį ją stebiu ir bandau suprasti ir atrakinti. Mano narvelis tampa vis didesnis, ir jame mums abiem vis patogiau.

Be galo įdomus šis procesas. Kupinas atradimų. Ir praradimų kartais. Nes už klaidas tenka mokėti. Pinigais. Na pavyzdžiui, kartą pagailėjau, nors ir turėjau, pinigų sau ant naujo maudymosi kostiumėlio, už poros dienų lygiai tą pačią sumą sumokėjau kelių policijai baudos. Ar verta buvo gailėti? Labai greit supratau, kad ne. Nes pinigai vis tiek išėjo, o aš likau be kostiumėlio. Ir dabar jau to nekartoju, net jei ir gaila. Noriu, vadinasi reikia ir apie jokį gailestį sau negali būt nei kalbos. Per didelė prabanga sau gailėt.

Dabar mes su Deivė esame tokiame santykyje. Ji taip su manimi žaidžia, bet ir moko kartu. Esu be galo dėkinga jai už tas pamokas. Nors jos ir kerta per piniginę. Bet, išmokus jas, deivė nepalieka be apdovanojimo. Myliu begaliniai ją.

                                               ***

TIKRA KNYGA APIE NETIKRĄ GYVENIMĄ yra čia.

(NE) TURIU PINIGŲ ?!

ŠVIESOS KODAI