Energija

Kas yra energija ir iš kur ji atsiranda, susimąstau tik tada, kai jos atsargos kritiškai išsenka ir man jokiais fiziniais būdais nepavyksta jų atgauti. Nepadeda nei kokybiškas sveikas maistas, nei sportas, fizioterapija ir poilsis. Jėgų tiesiog nėra, mane lydi nuolatinis nuovargis net ir nieko neveikiant. Plaukų džiovinimas tampa nemaloniu darbu, nes sunku išlaikyti pakeltą rankoje džiovintuvą, o ką jau kalbėti apie dulkių siurblio stumdymą po namus. Kas keletą minučių turiu daryti pertraukas, pailsėti ir atgauti jėgas. 

Ateina mintis, gal man jau senatvė? Tačiau tai neįtikina, nes aplink matau daugybę gerokai brandesnio amžiaus sulaukusių gyvybingų žmonių. Jie kupini gyvenimo džiaugsmo ir jėgų, nors fizinė sveikata jau ne geriausia! Gyvybinės jėgos jiems pakanka ir ilgiems pasivaikščiojimams, ir dūkti su anūkais, ir keltis su aušra. O man nepakanka. Išeinu trumpam pasivaikščioti, kad pailsėčiau, o grįžtu pervargusi. Taigi, palyginti su jais, mano padėtis neatrodo normali, tad nusprendžiu, kad privalau kažką daryti. 

Ir staiga man topteli: gyvybinė jėga! Ogi štai, kur šuo pakastas! Aš neturiu gyvybinės jėgos, ne taip kaip į mano akiratį papuolę senoliai. Jie ja tiesiog trykšte trykšta. Pavyzdžiui, mano prosenelis gyveno ilgiau nei šimtą metų ir kasdien pėsčias mišku sukardavo daugybę kilometrų. Vienas ir be jokios lazdos! Ir į mišką pats nueidavo, nors gyveno mieste ir iki jo dar būdavo geras gabalas kelio. 

Kas yra ta gyvybinė jėga, kokia jos paslaptis? Iš kur ji ateina? Akivaizdu, kad jos gauname ne tik su maistu. Tiesa, taip gauname fizinės jėgos. Mano kūnas, suvirškinęs maistą, paverčia jį energija ir naudoja savo poreikiams – širdies, plaučių, inkstų, smegenų, raumenų darbui. Tačiau sielai reikalinga dvasinė energija. O ji ateina per širdį, nes šioji – dvasios buveinė. Nuo jos priklauso, kaip jaučiamės – pakylėti ar depresyviai. Įsimylėję skraidome lyg ant sparnų, nes tuomet esame kupini gyvybinės energijos. O išsiskyrimas, netektis, širdies skausmas, negatyvios emocijos ir mintys atima ir fizines, ir dvasines jėgas – mes prarandame netgi norą gyventi. 

etsy.com

 

Taigi man prireikia teorinių žinių, tad pasitelkiu į pagalbą senovės Rytų (daugiausia Indijos ir Kinijos) mediciną bei filosofiją. Ji išskiria tris pagrindines prigimtinės energijos rūšis, kurios yra tampriai susijusios ir visiškai priklauso viena nuo kitos: reprodukcinę, gyvybinės jėgos ir dvasinę energiją. Transformuojama reprodukcinė energija virsta gyvybine, o gyvybinė – dvasine, taip aprūpindamos visus tris žmogaus kūnus: fizinį, subtilųjį (sielą) ir supersubtilųjį (dvasią). Kadangi energinė sistema yra vientisa ir nedaloma, trūkstant kurios nors rūšies energijos, neišvengiamai kenčia visas organizmas. 

Kiek esame energingi ir sveiki, iš esmės priklauso nuo to, kiek turime gyvybinės jėgos energijos, dar vadinamos či Kinijoje arba prana Indijoje. Ji yra tiek žmogaus, tiek Visatos varomoji jėga, visur esanti atomo energija. Sakoma, kur yra deguonies, ten yra ir pranos (či). Gyvame organizme ji teka energinės sistemos meridianais, aprūpindama gyvybinius organus. Ji yra jėga, verčianti kraują tekėti gyslomis, o plaučius kvėpuoti. Tai pats judėjimas arba veiksmas. Organizme ši energija yra gaunama, transformuojant reprodukcinę energiją – jai jungiantis su oru ir maisto medžiagomis. Taigi, maistas ir deguonis – dar ne viskas, ko reikia organizmui tinkamai funkcionuoti. Svarbiausia čia yra reprodukcinė energija. Tai kas ji tokia? 

Tai pagrindinė energija, pirmapradė esencija, kinų daosizme įvardijama kaip jing (arba ching). Skaitydama Dao meistro Mantak Chia veikalus*, sužinau, kad tai pati subtiliausia ir švariausia substancija, tobuliausia materija, taip pat ir pati tankiausia bei lėčiausia energija iš visų trijų, tačiau pati galingiausia ir svarbiausia, nes visos kitos priklauso nuo jos. Ji atsiranda kiaušialąstei susijungus su spermatozoidu ir yra saugoma visuose gyvybiškuose audiniuose, kraujyje, seilėse. Tačiau daugiausia šios energijos yra inkstuose bei sėklidėse ir kiaušidėse, kur iš jos gaminami spermatozoidai ir kiaušialąstės. Čia ji tampa seksualine energija, kuri taip pat yra ir atkuriančioji bei kūrybinė jėga. Nuo jos priklauso unikalus mūsų kūno gebėjimas atsigauti, regeneruotis ir pačiam save gydyti, taip pat ir mūsų galia kurti. 

Reprodukcinė energija yra įgimta – duodama žmogui jo pradėjimo metu. Tai – genetika, gyvybinis potencialas, kuris bus eikvojamas visą gyvenimą. Kadangi tai pagrindinė energija, naudojama visoms žmogaus gyvybinėms reikmėms, o iš esmės – či energijai gaminti, jos atsargos pamažu senka ir maždaug nuo 24 metų jos jau pradeda trūkti. Kuo daugiau gyvybinės energijos naudojama, tuo daugiau naudojama ir jing. Juk viskas susiję. Apskritai bet koks judėjimas sekina jing, o ją saugo ir kaupia ramybė bei tyla. Tačiau ypač daug jos prarandama menstruacijų (moterims) ir seksualinių santykių (vyrams) metu, nes sperma ir kiaušialąstės – tai gyvybės užtaisas, į kurį organizmas sudeda viską, ką turi geriausio, kad atsirastų gyvybė. Jeigu ji neužsimezga, jing prarandama, nepanaudojama gyvybei sukurti. Be to, ji tiesiog tirpsta dėl nuolat patiriamo streso, įtampos, rūpesčių, nerimo, baimės ir kitų žemo dažnio emocijų bei minčių. O ypač daug šios energijos netenkama vartojant svaigalus ir įvairius stimuliantus – šie ją sudegina lyg Australijos gaisrai. 

Taigi, ateina laikas, kai jing ima trūkti ir tuomet negali gamintis pakankamai či. Dėl to gyvybiniai organai negauna energijos ir ima silpti, o jiems nusilpus, sutrinka hormonų gamyba, seksualinė veikla ir seksualinės energijos transformavimas į gyvybinę. Trūkstant či, suserga ne tik kūnas, bet ir siela – išsivysto depresija, gali sušlubuoti psichika. Kadangi gydymui reikia dar daugiau či, patenkame į užburtą ratą – mus dar labiau ima pulti ligos, kūnas ir dvasia silpsta ir, rodos, tam nėra ribų.

Tas pat nutinka ir man. Nuolat eikvodama daugiau energijos, negu galiu jos sugeneruoti, ne tik įsitaisau depresiją, lėtinį nuovargį, nemigą, bet dar ir puokštę kitų ligų. Tai ką gi dabar daryti?...

 ...Pratęsimas knygoje...

TIKRA KNYGA APIE NETIKRĄ GYVENIMĄ (ištraukos ir turinys)

Norėdami įsigyti, rašykite: tobulejimo.blogas@gmail.com

*Čia ir toliau apie daosizmą: Mantak Chia, Maneewan Chia „Gydomoji Tao meilė. Moteriško seksualinio pajėgumo lavinimas“, 1997. Mantak Chia, Michael Winn „Vyriško seksualinio pajėgumo lavinimas: Tao meilės paslaptys“, 1997