Darbas - ne darbas!

 Kartais manęs klausiate, kur aš dirbu.

Niekur! - su pasididžiavimu atsakau. Nors anksčiau tai mane truputį žemino. Nebuvo dar tos savivertės. Buvau dar tik pradėjusi savo Širdies Kelią ir dar nežinojau, kokios bus pasekmės. 

Dabar jau žinau.

Tai saldu 🤤☺️

Ir nors dirbu daug, dažnai iki išnaktų… tai nėra darbas. Tik malonumas. Nes matau jame prasmę. Aukštesnį tikslą. Kaip mėgstu sakyti - “Visatos labui darbuojuosi” 💫💫💫Nesitikėdama jokios grąžos, jokio užmokesčio.. bet.. jis ateina. 

Nes dėsniai tokie. Ką atiduodam su meile - sugrįžta. Ir dar gausiau. Nes Visata dosni - taip pat su meile viską grąžina. Trigubai!

O mano darbas/nedarbas yra toks: kelti sąmoningumą. Pirmoje eilėje, žinoma, savo. O per save (ir TIK per save, per savo patirtis ❣️) - ir kitų. Nes žvakė užsidega nuo žvakės, o šviesa (sąmoningumas) plinta savaime. Nieko nereikia daryti. 

Tai štai ir keliu. Kol save gydžiau - knygą rašiau. Dabar ji gydo kitus. 

Jei įdomu, pasek #tikraknygaapienetikragyvenima

Kai pribrendau prie to, kad reikia tvarkytis sveikatą (nes sąmoningumą kėliau, o kūnas nepavežė, ėmė atsilikt) - gavau nuostabų įrankį. Su jo pagalba padėjau savo kūnui regeneruotis taip, kad be jo būčiau ėjusi iki tokio rezultato dar kokius dvidešimt metų. O biologinis laikrodukas tai tiksi⌛️.. Laikas negailestingai eina pirmyn. Daug greičiau negu mes spėjame sau padėti be papildomų priemonių ar specialių įrankių. Ir jokios žolelės jau nepadės, nei darbas su savo pasąmone, nei “pozityvios” mintys ar “geros” emocijos… 

(Rašau kabutėse, nes nei gerų, nei blogų nebūna.. viskas neutralu, tik protas suskirsto).

Tiesiog mes taip ilgai savimi nesirūpinom.. taip ilgai negalvojom, ką valgom, geriam, kuo gyvenam, kokias mintis į save įsileidžiam. Ką LEIDŽIAM sau jausti ir ką galvoti… Kad tos degeneracinės savinaikos programos jau neįmanoma kitaip sustabdyt. Neįmanoma, jeigu niekas nepadeda.

Tai štai mano darbas - padėti. Suteikti žinių, kad egzistuoja tokia technologija, kuri padeda regeneruoti save. Pačiu natūraliausiu būdu. Atsuka biologinį laiką atgal. 

Sakysite, kaip tai įmanoma?? 

Ogi paprastai. 

Mūsų organai turi atmintį. Mūsų kūnai - biologiniai robotai, kurie užprogramuoti atsinaujinti. Juk įsipjovus pirštą, žaizda užsitraukia savaime, ar ne? Taip ir širdis, plaučiai, skrandis, žarnynas.. bet kas.. originaliai, iš prigmties, turi tą pačią savybę. Tik apie ją pamiršta. Kodėl? 

Todėl, kad mes nesirūpiname savimi (ir vėl ta “jos didenybė” nemeilė!) ir taip užteršiame savo organizmą patogenais, toksinais, įtampomis ir stresu, kad vieninteliu jo rūpesčiu tampa išgyvent, o regeneruotis. 

Bet jeigu tampame sąmoningi dėl savo kūno ir atsiranda troškimas padėti jam - galimybė yra. Mano biologinis laikrodis po metų darbo su šia technologija jau rodo minus 5.. Jaunėju 🤩😁

Norit ir Jūs? Papasakosiu, visas paslaptis išduosiu, įrankius suteiksiu - susisiekit asmeniškai.

https://isdrisk.blogspot.com/2021/12/sveikatinimas-elektromagnetiniais.html