(Ne) turiu pinigų
Iš savo patirties pasidalinsiu – lygiai taip pat, kaip ir
dauguma, ją turėjau. Ir mano vyras turėjo. Ir mano mama taip pat. Na, kas tik
neturėjo, jei jau atvirai. Taupyti juodai dienai, kaupti, apsikrauti daiktais
„a maž prireiks“... medžioti „akcijas“ ir išleisti pinigus daiktams, kurių
nereikia.. prisipirkti pigiai, bet daug (nors tiek visai nereikia). Apsikrovimas daugybe pigių ir nekokybiškų
daiktų (šlamšto, kitaip sakant) – taip pat vienas iš skurdo mentaliteto bruožų.
Nes pigiai ir kokybiškai – labai retai suderinama. Kas pigu – tas neturi vertės,
taip fiksuoja pasąmonė. Ir dažniausiai pigus daiktas neteikia jokio
pasitenkinimo. Šito išmokė mane dar mano tėvulis (prosenelis). Jis visada
sakydavo – aš ne elgeta, kad man reikėtų pigiai.. ir tą pamoką, savo laimei,
išmokau gerai. Tai ko gero šis inkaras
ir padėjo man išgyvendinti tą programą. Pabandykit, gal pagelbės ir jums.
Taigi, kaip aš dirbau su savimi ir kokie momentai man
pasirodė svarbūs.
Pirma, patys
sau sukuriam blokus ir vienas iš jų, kuris bene labiausiai paplitęs, yra
„neturiu pinigų“. Bet ar tikrai neturiu? Dažniausiai paaiškėja kad turiu, bet
išleidžiu visai ne ten, kur reikėtų. Taigi prioriteto klausimas.
Be to, tereikia tik pasižiūrėti į stiklinę su vandeniu ne iš
viršaus į apačią, o iš apačios į viršų – ir ji visai neatrodys tuščia. Pamenat,
Mėbijaus matricoje viskas aukštyn kojomis? Ir, kas įdomiausia, pagal Visatos
dėsnius mes gauname dar daugiau to, kuo vibruojame. Ir tai yra teisinga. Todėl
Mėbijaus čia kaltint negalim. Bet galim ją perprasti. Galim perprasti, kokia
yra šios sistemos paslaptis. Kas ją atskleidžia – tas išsilaisvina iš jos
gniaužtų. Beje, kokių gniaužtų ir kaip perprasti sistemos gudravimus
nagrinėjame uždarame „Išdrįsk Išprotėti“ Telegram kanale, rašykite asmeniškai, jeigu norite prie
jo prisijungti.
Taigi, imkime ir išgliaudykime tą programą „neturiu pinigų“.
Kuomet ji „groja“ mūsų sąmonėje, mes pasigauname jos dažnį.
T.y. sąmonė pradeda vibruoti dažniu „neturiu pinigų“. Tuomet įsijungia traukos
dėsnis ir patys prisigaminame tokių situacijų, kurios sąlygoja tai, kad mes tų
pinigų neturėtume.
Teiginys „Neturiu
pinigų“ reiškia, kad man yra patogu jų neturėti, vadinasi, aš
jų neturėsiu ir toliau. Kodėl patogu? Todėl, kad tai mano pasirinkimas
„neturėti pinigų“, o jeigu aš tai renkuosi, vadinasi man tai yra patogu. Niekas
nesirenka to, kas jam nepatogu, ar ne? Deklaruodami „neturiu“ mes darome
pasirinkimą neturėti.
Antra. Prisiminkime
dar vieną niuansą. „DABAR neturiu pinigų, bet kai turėsiu, leisiu sau ...“
Reali yra tik dabartis. Nei praeitis, nei ateitis
neegzistuoja. Yra nuolatinis dabarties momentas. Jeigu DABAR aš neturiu pinigų,
kas pasakė, kad ateityje jų turėsiu? VISADA yra dabar. O dabar aš neturiu
pinigų. Vadinasi, VISADA jų neturėsiu. Elementari logika, ar ne? Tokiu būdu mes
patys sau užprogramuojame pinigų neturėjimą.
Ką daryti?
PERPROGRAMUOTI savo mentalą. Greitam ir efektyviam mentalo ir
asmenybės perprogramavimui yra paruošti specialūs E. Ginsburg algoritmai.
Tereikia jų klausytis, o procesai vyksta savaime, pasąmonė persiprogramuoja, o
kaip žinia – pasąmonė valdo asmenybę kone 97%. Tiesa, algoritmai rusų kalba.
Lietuviškai pagal Ginsburg metodiką darbuojamės grupėje
„Išdrįsk Išprotėti“. Tad jeigu norisi labiau pasinerti į darbą su savimi –
nuoširdžiai kviečiu. Grupėje yra pateikta konkreti medžiaga, kuri buvo surinkta,
išversta į lietuvių kalbą, sukramtyta, susisteminta, ir kuri leidžia pasiekti
didelio efektyvumo per itin trumpą laiką. Ir tai gali būti gera pradžia, nes, kaip
pati Evgenija sako, „tai yra rakteliai, kurie pasuka asmenybės sąmonę taip, kad
staiga viskas tampa suprantama“.
Jeigu kol kas pakanka žinių tiek, kiek yra, ir nėra poreikio
plėstis – siūlau bent jau pabandyti pakeisti tą nuostatą „neturiu pinigų“ į
„turiu pinigų“. Kaip tą galima padaryti – tai pakeisti savo žodyną. Nes mentalas
ir yra perprogramuojamas žodyno pagalba. Juk žodžiai turi prasmę. Jie yra
SĄVOKOS - reikšmės.
- Vietoje žodžio „tik“ naudoti „net“. Vietoje turiu tik 100 eurų – turiu NET 100
eurų.
- Išvis išbraukti iš savo žodyno žodžius „neturiu“ ir „negaliu“.„Negaliu
sau leisti“ pakeisti į „galiu sau leisti viską, bet dabar mano prioritetas
kitoks“. Pamatysite, kaip keičiasi suvokimas. Iš negalėjimo, iš bejėgiškumo į
savęs įgalinimą – „aš galiu“. Ir ką turiu padaryti, kad būtų įmanomas tas „aš
galiu“.
Asmeniškai aš, kai tik save pagaunu besakančią „neturiu
pinigų“ – reaguoju iš karto perrašydama programą į „netiesa, turiu pinigų“. Ir
tuoj pat išleidžiu juos tam, kam prieš sekundę dar neturėjau. Truputį skauda ir
ne komfortas, bet aš žinau, kad tokiu būdu laisvinu save iš programinių pančių
ir atveriu duris gausai, kuri natūraliai yra aplink mane.
Ir dar vienas
- esminis - momentas. Atsiverti priėmimui. Nes jeigu gausos energija, kad ir
finansiniu pavidalu, negali įeiti, vadinasi, durys užtrenktos.
Atidarykit duris: „Aš atidarau duris tiek išeiti, tiek įeiti
gausos energijai. Aš jos nevaržau, nevaldau, nebandau dar kažkaip kitaip
kontroliuoti. Aš gyvenu gausos visatoje ir naudojuosi visais jos privalumais.
Aš paleidžiu savireguliacijos procesus, kad įeinančios ir išeinančios gausos
energijos srautai harmoningai susireguliuotų. Esu pasitikėjime, esu sraute,
tėkmėje, savo vidumi jaučiu ir reaguoju į savo poreikius DABARTYJE“.
Kai išmokstame jausti save čia ir dabar akimirkoje ir
neprojektuojame savęs į ateitį arba praeitį, mes išsilaisviname iš programų.
Tiesiog reikia atliepti savo poreikiams čia ir dabar. Neatidėliojant ir
nekuriant limitacijų („aš negaliu“, „aš neturiu“). Reagavimas nedelsiant - tai
ir yra buvimas sraute, tėkmėje. Tai ir yra senų karkasų griovimas. Tai yra
perėjimas iš sąstingio būsenos į JUDĖJIMĄ, kas irgi figūruoja dabarties
energijose, apie kurias rašiau vakar. Bet apie tai – sekančioje dalyje.
Ir pabaigai. „Neturiu pinigų, negaliu sau leisti“ – tai yra baimės energija. Ji
leidžia mums egzistuoti, bet ne gyventi pilnais plaučiais ir pilna širdimi. Tai
gyvenimas ties išlikimo riba. Taigi, laikas išmokti gyventi ne iš baimės, o iš
meilės. Pats laikas apversti sistemą aukštyn kojomis, nes ji yra atvirkščia.
PAPILDYTA iš uždaros Telegram grupės "Sąmoningumo plėtimas"
Tai būsenos, kurios nulemia, kokioje sąmonėje esame - trūkumo 😢 ar gausos 😇
Gausa ir turtas - tai ne tas pats. Gali būti labai turtingas, bet nebūt gausoje. Todėl, kad turtas bus sukauptas iš užsispaudimo (taupymo, šykštumo) būsenos. Dikenso “Kalėdų giesmę” visi pamenam.
Vėlgi - esmė yra būsena. Du priešingi poliai - susispaudimas ir išsiplėtimas.
Iš kurios būsenos atliktas veiksmas?
Kontrolinis klausimas - man spaudžia viduje ar laisvu? Aš sutraukiu save ar padidinu? Mažėju ar plečiuosi?
Ir dar vienas - ko iš tikrųjų nori mano siela? Pinigų, turto - ar gausos?
Gausa bus ten, kur LEIDIMAS. Esminis momentas - leisti sau būt gausoje. Leisti sau plėstis.
Kam įdomi tema, Giedrė jau kalbėjo apie tai įraše, o aš straipsnį rašiau 🎈, o taip pat kalbėjau štai čia:
https://t.me/c/1886394876/197
https://t.me/c/1886394876/199
Komentarai
Rašyti komentarą