IŠDRĮSK IŠPROTĖTI

Taigi, paskaitėme visi tą ilgą tekstą "2024 m. energijų apžvalga" ir supratome, kad dabarties energijos yra itin turtingos palaiminimais, telieka tik atsiverti gausai ir ją priimti, priimti, priimti... Bet! O, kad būtų taip viskas paprasta, ar ne? Nes čia ir aptinkame, kad netikime gausa. O tą padaryti mums trukdo iki kaulų įsėdusi skurdo programa . Tai apie ją ir pakalbėkime. Iš savo patirties pasidalinsiu – lygiai taip pat, kaip ir dauguma, ją turėjau. Ir mano vyras turėjo. Ir mano mama taip pat. Na, kas tik neturėjo, jei jau atvirai. Taupyti juodai dienai, kaupti, apsikrauti daiktais „a maž prireiks“... medžioti „akcijas“ ir išleisti pinigus daiktams, kurių nereikia.. prisipirkti pigiai, bet daug (nors tiek visai nereikia).   Apsikrovimas daugybe pigių ir nekokybiškų daiktų (šlamšto, kitaip sakant) – taip pat vienas iš skurdo mentaliteto bruožų. Nes pigiai ir kokybiškai – labai retai suderinama. Kas pigu – tas neturi vertės, taip fiksuoja pasąmonė. Ir dažniausiai pigus ...

Sausio 21 d. Į Vandenį įeina Plutonas. Tai svarbus posūkis, nes mūsų pakilimo procesas vyksta spirale, o ne tiesia linija. Šis įvykis – tai spiralės viršūnė. Tai kulminacijos taškas, kuriame mes galime pereiti į naują erdvinį lygį. Tai finišas, kuris tampa nauju atspirties tašku. Per ketverius metus mes patyrėme daug išbandymų, limitavimo ir problemų. Bet vis dėlto mes jas įveikėme, nors ir ne be įbrėžimų ir sužeidimų. Bet jau reikia pamiršti visą tą gydomąjį darbą. Nes mes išeiname į Tobulesnio Meistriškumo lygį. Ir tai pareikalaus nuosavų lūkesčių iš savęs ir iš kitų valdymo, didesnio savo potencialo atitikimo, ir aiškių bei tiesių ketinimų formulavimo. KETINIMAS yra tiek svarbus 2024 metais, kad jis tampa pagrindine POSLINKIO tema. Tačiau ne mažiau svarbu bus REZONANSAS, ENERGINIS BALANSAS ir SINERGIJA, kurie garantuos, kad tai, ką mes ketiname, yra energiškai suderinta su mumis visais atžvilgiais. Mes negalime būti džiaugsme, harmonijoje ir tėkmėje, kuomet atiduodame savo energ...

Pinigų energiją pradėjau pažinti nuo visiško dugno. Nuo minuso, kai valgydavau soduose nuvogtas sausas bulves ar „kiaušinienę“ iš kiaušinių miltų ir vandens. Tiesa, vogiau ne pati.. man jų atnešdavo. Didžiausia svajonė buvo nusipirkti sau naują striukę. Tada ji atrodė man visiškai nepasiekiama.   Atrodė, kad jei galėsiu kada nors tai padaryti – galėsiu viską. Štai kiek man buvo nepasiekiamas net ir minimalių poreikių patenkinimas. Ne, tai nebuvo pakenčiama. Todėl, palyginus su tuo, kokią gausą turiu dabar, galiu drąsiai sakyti, kad esu milijonierė. Nes būti turtingu reiškia netrokšti daugiau, negu turi. Tai reiškia, kad man užtenka visko, ką turiu. Esu visiškai tuo patenkinta ir tuo džiaugiuosi. O kai turėsiu dar daugiau, tai džiaugsiuosi dar labiau. Būti turtingu yra JAUSMAS. Ir tas, kuris šio jausmo neturi, turtingu niekada netaps (traukos dėsnis, apie kurį pakalbėsim vėliau). Šią gausą pasiekiau nedarydama jokio verslo, „neužkalinėdama“ pinigų ir netgi jų netaupydama, neatidė...

[Pasakojime panaudota medžiaga iš Lorie Ladd chanellingo archyvų] Mano vardas Gaja. Taip mane vadina nuo neatmenamų laikų. Nuo tada, kai panorau patirti fizinę būtį ir tapau planeta. Nes iki tol buvau tik beformė energija, amžina laisva siela, šviesa arba sąmonė, turinti savo valią ir evoliuciją, esanti begalinėje sąmonėje - kvantiniame lauke, kuriame egzistuoja begalybė skirtingų dimensijų [1] . Kuriame nėra formų, laiko, erdvės ar vietos, o tik skirtingo dažnio energija. Nuo nulinio neutralumo iki aukščiausio ir žemiausio dažnio, kuomet kisdami jie vėl pereina į nulį begalybės aštuonetu, be pradžios ir pabaigos, nes pabaiga ir yra pradžia. Tai buvo mano namai. Visų namai, kuriuose visi esame vienas. Todėl, vos tik panorėję, galėjome keisti savo būvį, persijungdami į kitą išmatavimą ir įgydami naujos patirties. Juk patirčių spektras kiekviename išmatavime yra skirtingas.  Žemėjant dimensijai, diapazonas plečiasi ir tuo pačiu tolsta nuo Šaltinio sąmonės, galiausiai nuo jos atsi...

Nuo 2012 iki 2022.  Dešimtmetis. O šiandien dar ir vasario dvidešimt antra. Sako, ši diena magiška. Turėtų pasibaigti tai, kas prasidėjo dvyliktais. Ir aš manau, kad galbūt bus visai neblogai pažvelgti per petį atgal. Taip, dvyliktieji ir man buvo pradžia to, kas turėtų baigtis dabar. Tiesa. O ar baigsis ir kuo, greit sužinosim. Prasidėjo, kai skęsdama priklausomybės ir nemeilės sau liūne, sučiupau save už plaukų. Ir ištraukiau. Drebančią nuo išsekimo, iki siūlelio permirkusią neapykanta, sustirusią nuo baimės ir melo. Ir vis dėlto radau savyje paskutinį lašą stiprybės. Jis nulėmė pradžią, nes prikėlė gyventi iš naujo. Nors tada, aišku, to nemačiau ir žinot negalėjau, ir viskas atrodė tik kaip pabaiga. Bet paskutinio lašo nėra, nes paskutinis visada yra pirmas dieviškos begalybės aštuonete. O tuomet vienas žingsnelis ir kitas. Dar sunku, dar jėgų nėr.. dar žaizdos negyja, daug dar laiko prireiks. Bet. Bandau stotis, vėl išplaukt į plačiuosius gyvenimo vandenis.. Deja, bet nepavy...