IV. VARGŠAS TURTUOLIS IR... ...TURTINGAS VARGŠAS

- birželio 12, 2014

Gyvenime pasitaiko, kad materialūs turtai kažkokiu būdu atsiduria dvasiškai skurdaus žmogaus rankose. Gal laimingo atsitiktinumo ar praeitų gyvenimo karmos dėka, gal dėl jo intuityviai priimtų sprendimų, vedančių link praturtėjimo (nuojautos), gal paveldėjimo būdu, o gal...kaip tam tikras išbandymas pinigais.

Nieko baisaus, jei šie turtai tiesiog išslysta jam iš rankų – juk pinigai yra energija, kurią reikia mokėti suvaldyti, kitaip ji išeina taip pat greitai, kaip ir atėjo: yra iššvaistoma, išmėtoma, o gal net atimama stipresnių rankų.

Žymiai blogiau, jeigu dideli turtai patenka į dvasiškai neigiamo žmogaus rankas. Tokiu atveju jie gali tapti blogio įrankiu, nes pinigai – galingas ginklas. Dvasiškai neigiamas žmogus, net ir turėdamas savo dispozicijoje nesuskaičiuojamus pinigus, nepasiekia laimės, nes juos naudoja arba savanaudiškais tikslais, arba negatyviais – ne kūrybai, o destrukcijai. O gal net tokiai destrukcijai, kurios dėka siekia savanaudiškų tikslų.

Net ir būdamas labai turtingas materialine prasme, toks žmogus lieka dvasiniu skurdžiumi. O tai reiškia, kad jis neužpildo savyje antrosios esybės pusės, kurią būtina užpildyti, siekiant laimės. Tokį žmogų lengva atpažinti – dvasiškai negatyvus žmogus skleidžia blogą energiją, šalia jo nemalonu būti, jis nenuoširdus, nežiūri atvirai į akis, jo žvilgsnis išsisukinėjantis, kaip ir jo atsakymai. Dėl to jis yra nelaimingas – juk jis negali būti harmonijoje nei pats su savimi, nei su jį supančia aplinka, nei su visata.

Atlikus mokslinius tyrimus Harvardo universitete, kas daro žmogų laimingu, buvo įrodyta, kad materialinė padėtis neturi tam jokios reikšmės. Pasak profesoriaus Džordžo Vaillanto, vadovavusio tyrimui, daugelio šio tyrimo dalyvių teigimu, jų gyvenimas pasikeitė į gera tada, kai jie susirūpino savo dvasiniu augimu. Taip pat didelę reikšmę turėjo jų asmeniniai santykiai su artimais žmonėmis. „Paprasčiausias būdas – eiti į bažnyčią arba tiesiog būti už viską dėkingam, suprasti, kad nesi visatos centras, kad yra kitų aukštesnių jėgų ir svarbesnių dalykų pasaulyje už tave, ir tai nebūtinai turi būti Dievas. Tokios vertybės, kaip meilė, užuojauta, atlaidumas, dėkingumas, viltis, – universalios.",- rašoma straipsnyje).

Tuo tarpu harmoningas žmogus, sutariantis su savimi ir su visata, nebijo nieko – jis atviras, nuoširdus, laisvas, nes išsilaisvinęs iš savo materialiojo ego valdžios, iš kančios, atlaidus sau ir kitiems, dėl to švarus ir šviesus. Jis supranta, kad viskas, ką jis daro arba ką daro kiti, turi tam tikrą prasmę dvasinio augimo kelyje. Kaip ir turi prasmę kančia, apsivalymas, atleidimas, dėkingumas, meilė ir šviesa.

Tokiam žmogui pasiekiama viskas, ko tik jis trokšta, nes jis - harmoninga siela. Būtent todėl jį lydi sėkmė visuose jo veiksmuose.

Kitas klausimas – kiek ir ko tokia siela trokšta? Juk troškimas – tai kančia. Noras turėti ir negalėjimas turėti gimdo kančią ir nepasitenkinimą, o kančia harmoningam žmogui – tai jau praeitas etapas jo dvasinio tobulėjimo kelyje. Todėl neturėtų stebinti tai, kad dvasiškai turtingas žmogus nesiekia ir netrokšta materialių turtų, nes ir be jų yra laimingas. Jis moka pasitenkinti tuo, ką turi, ir vertina tai. Kartais netgi varganu būstu ir sausos duonos kąsniu: kiek tokių didžiųjų mąstytojų, atsiskyrėlių ir dvasininkų yra žinoma istorijoje – pavyzdžių yra ne vienas.

Tačiau yra dar vienas kelias, kuriuo gali eiti harmoninga siela – tai kūrybos kelias. Dvasiškai turtingas žmogus, turėdamas ir materialiųjų turtų įrankį, gali jį panaudoti kūrimui, kūrybai, tokiu būdu padėdamas ir pagelbėdamas kitiems žmonėms tobulėti, siekti, daryti ir skleisti gėrį aplink, nes dvasingumas – tai ir yra gėris.

DAUGIAU:

I. Pradžia

II.Materija ir dvasia.

III. Kas yra dvasinė praktika?

IV. Vargšas turtuolis ir turtingas vargšas.

V.Evoliucija.

VI. Žmogaus prigimtis.

VII. Kurioje tu pusėje - gėrio ar blogio?

VIII. Nori pakeisti pasaulį?

IX. Kaip mylėti?

X.Sąmoningumas - tai laisvė

XI. Tiesa - kiekvienam sava?