XI. TIESA - KIEKVIENAM SAVA?

"Jei žmogus yra intelekto būsenoje, jam svarbiausias dalykas yra klausytis tiesos.
Jei jis yra proto būsenoje, tuomet jam labiau norisi ne klausytis tiesos, o pačiam galvoti apie ją.
Jausmų būsena iš viso neleidžia galvoti apie tiesą, atrodo, kad svarbiausia - malonumai ir pasilinksminimai. Jei žmogus yra pranos - gyvybinės energijos - būsenoje, jam atrodo, kad tik fizinis darbas yra reikšmingas, visa kita - dykinėjimas. Kuomet žmogus yra fizinėje (kūno) būsenoje, tuomet svarbiausia veikla tampa miegas, valgis, seksas ir komfortiško gyvenimo kūrimas." O. Torsunovas

Kas yra tiesa? Ar kada nors susimąstėte? Aš susimąsčiau. Bet jeigu pasakyčiau, kad tiesa, kaip ir meilė – tai Dievas, tai toks atsakymas būtų tik mano tiesa. Žmogui, kuris netiki Dievu arba kuris jo nesuvokia, tiesa būtų visiškai kitokia.

Kiekvienas žmogus savaip suvokia tiesą, tik jam priimtinu būdu. Kas vienam yra tiesa, kitam – nesąmonė. Gali iškilti klausimas, kodėl taip yra? Juk tiesa visiems turėtų būti tiesa.

Tiesa kiekvienam yra skirtinga dėl to, kad skirtingas kiekvieno žmogaus sąmoningumo lygis. Jeigu vieno žmogaus suvokimas yra linijinis, jis mąsto „taip arba ne“ principu, tai kitas į savo suvokimą įtraukia ir vertikalią skalę, t.y. žiūri plačiau, o trečias – dar ir giliau. Taip suvokime atsiranda daugiau išmatavimų – „taip, jeigu... arba ne, jeigu“, „ir taip, ir ne“, „nei taip, nei ne“ ir pan. Kaip rašo N.G. Wolmer, remdamasi Budos Šakjamunio „Deimantine sūtra“: „Yra ne tik taip arba ne. Ne tik nei taip, nei ne. Ne tik ir taip, ir ne.“ O kaip yra? Daugiau. Daugiau nei tai. Daugiau, nei galima išreikšti žodžiais…“ Kartais susimąstome, o kas yra už to „taip“ ribų? T.y. daugiau negu taip? Tokiu būdu suvokimas gali pasiekti ne tik 3 išmatavimus, bet ir 4,5,6…, kuomet į mąstymo lauką įtraukiamas ir emocinis, intelektualinis, intuicinis, vidinis, dvasinis suvokimas. Taigi, linijiniu principu mąstančiam žmogui tiesa, kurią suvokia net ir šiek tiek plačiau ir giliau mąstantis žmogus, atrodys kaip „nesąmonė“, kaip neįmanoma ir išgalvota, nereali mintis, nes ji bus paprasčiausiai nesuvokiama.

Mums labai sunku suvokti tiesą, nes esame sąlygoti, tai yra ribojami savo kūno, savo patirties, gautų žinių, aplinkos. Mus riboja ego ir mūsų iliuzijos. Kuo labiau esame susiję, susitapatinę su savo ego – tuo labiau esame veikiami iliuzijų ir tuo mums sunkiau suvokti tiesą.

Todėl, norėdami pažinti tiesą, turime visų pirma išmokti valdyti savo materialųjį ego, atsiriboti nuo jo, netapatinti savęs su juo. Idealiu atveju, visiškai atsiribojus nuo savo ego, pasiekiama grynoji sąmonė. Tik ji gali išlaisvinti mus nuo iliuzijų ir padėti suvokti tiesą.

Kaip tą padaryti? Intelektas – tai priemonė, kurios pagalba galime priartėti prie savo sąmonės. Būtent tas intelektas, kurio pagalba valdome savo ego ir protą, kuris yra atsakingas už teisingus pasirinkimus. Sąmonė yra virš intelekto, aukščiau jo, tačiau tiesiogiai su juo siejasi. Arba, žiūrint iš viršaus žemyn, intelektas yra tiesioginis sąmonės laidininkas. Todėl intelekto vystymas šiuo atveju yra labai svarbus. Nuo jo išsivystymo lygio taip pat priklauso ir sąmoningumo dydis, ryšio su savo siela pajutimas.

Iš tikrųjų mes intuityviai jaučiame, kas yra tiesa. Todėl, kad mūsų siela tai žino, ir tik nuo mūsų sąmoningumo lygio priklauso, ar mes ją suvoksime ir kiek jos suvoksime. Tai nesunku suprasti, pasitelkus pavyzdį: labai dažnai, išgirdus ar perskaičius tam tikrą frazę apie gyvenimo išmintį, kyla jausmas, kad taip, tai yra absoliuti tiesa, nepaneigiama ir nenuginčijama. Tai gal galima pasakyti ir taip, kad tiesa – tai yra suvokimas, kaip reikia teisingai gyventi?

Gali būti, kad daugeliui sąvoka „tiesa“ yra tapati sąvokai „teisingumas“. Taip, šios sąvokos asocijuojasi, tačiau nėra tapačios. Teisingumas – tai yra minčių, veiksmų, poelgių ar paties gyvenimo vertinimo kriterijus. Norėdami suprasti, ar mūsų mintys ir poelgiai yra teisingi, galime pasinaudoti ta pačia schema, kurios pagalba nagrinėjome sąvoką „tiesa“. Jeigu šios schemos apačioje yra mūsų jutimai, aukščiau – protas ir ego, o viršuje – intelektas ir sąmonė, tai kuo labiau mes, darydami pasirinkimus, atsiribojame nuo jutimų, proto ir ego, tuo labiau artėjame prie sąmonės, tampame labiau sąmoningi. Taigi, pasirinkimai, daromi vadovaujantis ne savo ego, o intelektu ir sąmone, yra teisingi. Tai reiškia, kad jie yra ne EGOistiški, ne savanaudiški, o yra SĄMONINGI (arba teisingi). Remiantis tuo, visai nesunku nustatyti, kaip reikia gyventi arba kaip gyventi teisingai. Teisingas gyvenimas – tai gyvenimas ne sau, ne dėl savęs, ne savo malonumui ir ne siekiant patenkinti savo ego, o atvirkščiai – gyvenimas dėl kitų, atiduodant save, nes tik toks gyvenimas kelia sąmoningumą, leidžia pajausti ryšį su savo siela ir tuo pačiu ištraukia mus iš iliuzijos. Tik gyvendami teisingai galime pažinti tai, kas yra tiesa.

Visatoje veikia teisingumo dėsnis – mes gyvename, veikiami absoliutaus teisingumo. Visatoje nėra jokio chaoso – tik tvarka ir teisingumas. Tai yra, viskas, kas mus supa, yra absoliučiai teisinga. Veikiami šio dėsnio, mes gauname pamokas, nuorodas, kaip gyventi teisingai. Jeigu mūsų veikla yra nukreipta prieš visatos įstatymus – kenčiame. Taip pat galime suvokti ir tai, kad jeigu kenčiame, vadinasi, gyvename ne taip, kaip yra nustatyta. Mes galime būti laimingi, bet tik tada, kai paklūstame bendrai visuotinei tvarkai, ir jeigu kenčiame – turime mokytis, kaip reikia gyventi nepažeidžiant tvarkos, o ne kaltinti visus aplinkui (tame tarpe, ir Dievą) ir manyti, kad gyvenimas yra neteisingas.

Kuo esame toliau nuo savo sielos, tuo esame mažiau sąmoningi ir labiau priklausomi nuo savo ego ir juslių, tuo labiau kenčiame, nes nutolstame nuo tiesos, nuo suvokimo, kaip reikia teisingai galvoti, elgtis ir gyventi.

Kiekvienas iš mūsų turime (suvokiame) savo tiesą, bet šalia to, nepriklausomai nuo mūsų suvokimo, dar egzistuoja ir Absoliuti Tiesa. Mūsų gyvenimo tikslas yra artėti prie jos, priešingu atveju gyvensime paskendę nežinojime, mele ir iliuzijoje.

DAUGIAU:

I. Pradžia

II.Materija ir dvasia.

III. Kas yra dvasinė praktika?

IV. Vargšas turtuolis ir turtingas vargšas.

V.Evoliucija.

VI. Žmogaus prigimtis.