XIII. GYVENIMAS ŠIRDIMI

Vystantis sąmoningumui, vis labiau plečiantis dvasinei pusei ir ego traukiantis į antrą planą, pastebime, kad nejučiomis savo pasaulėžiūros centrą perkėlėme iš galvos į širdį. Mes suprantame, koks klystantis ir klaidinantis gali būti protas, ir kokia patikima yra širdies išmintis. Pamažu pradedame gyventi širdimi.

Ką tai reiškia?

Tai reiškia suvokti, matyti, girdėti, užuosti, pajusti daugiau negu supranta protas, mato akys, girdi ausys, suuodžia nosis ir jaučia oda.

Tai reiškia, kad tapo pasiekiama širdies išmintis, o ne proto žinojimas.

Tai reiškia suprasti ne tai, kas pasakoma, o tai, kas norima pasakyti.

Tai reiškia daugiau žinojimo negu neišmanymo.

Daugiau teisingumo negu klaidų.

Daugiau tvirtumo nei abejonės.

Daugiau meilės nei baimės.

Daugiau vienybės nei egoizmo.

Daugiau rūpestingumo nei išnaudojimo.

Daugiau tiesos negu melo.

Daugiau realybės negu iliuzijų.

Daugiau gerovės nei vargo.

Daugiau laimės negu kančių.

Gyventi širdimi, o ne protu - tai reiškia išplėsti savo realybės suvokimą nuo trijų dimensijų iki penkių. Todėl gyvenkime širdimi.

DAUGIAU:

I. Pradžia

II.Materija ir dvasia.  

III. Kas yra dvasinė praktika? 

IV. Vargšas turtuolis ir turtingas vargšas. 

V.Evoliucija. 

VI. Žmogaus prigimtis. 

VII. Kurioje tu pusėje - gėrio ar blogio?

VIII. Nori pakeisti pasaulį?

IX. Kaip mylėti?

X.Sąmoningumas - tai laisvė

XI. Tiesa - kiekvienam sava?

XII. Vidiniai demonai 
XIII. Gyvenimas širdimi

XIV. Įsakymai savajam Aš