VIII. NORI PAKEISTI PASAULĮ?

Caitlin Dundon "Galia pakeisti pasaulį"

„Vakar aš buvau protingas ir troškau pakeisti pasaulį. Šiandien aš esu išmintingas ir trokštu pakeisti save“, sakė Rytų išminčius Rumi.

Ir šie jo žodžiai taikliausiai išreiškia pagrindinę šio skyriaus mintį.

... buvau protingas

... esu išmintingas

Susiduriame su dviem ne kartą minėtomis sąvokomis, protas ir išmintis. Pasaulis ir aš – tai mano santykiai su aplinkiniais, su artimais ir mane supančiais žmonėmis. Mintyse pagalvokime apie tą žmogų, kurį norime pakeisti labiausiai iš visų. Greičiausiai tai bus pats artimiausias žmogus – žmona, vyras, vaikas, tėvai ir pan. Jeigu mes norime, kad jis pasikeistų, vadinasi protas mums sako, kad jis yra blogas (niekšas, kiaulė, neišmanėlis, ragana ir t.t.). Taip yra todėl, kad protas veikia labai primityviai, jis tiesiog suklasifikuoja – patinka-nepatinka, geras-blogas, noriu-nenoriu. Geras, vadinasi - noriu. Blogas, vadinasi jam reikia pasikeisti. Jeigu reikia pasikeisti, mes iš karto „skubame į pagalbą“ – tu daryk taip... nedaryk to... reikia kitaip.. šitaip negalima. Ko taip elgdamiesi pasiekiame? Gryniausią neigimą ir pasipriešinimą. O kodėl? Todėl, kad naudojame prievartą.

Taip, bandymas žmogų pakeisti – tai prievarta. Žmogus save suvokia atitinkamai savo sąmoningumo lygiui. Taip, mes matome jo trūkumus, lygiai kaip ir jis mato mūsų. Mums norisi, kad tų trūkumų nebūtų. Kita vertus, jis apie savo trūkumus jau seniai ŽINO, jis gi ne vakar gimęs, lygiai kaip ir mes žinome savo. Taigi, nieko naujo mes jam nepasakome. Jis su savo trūkumais gyvena jau n metų (o gal n gyvenimų?) ir jis save su jais susitapatina. Jam taip gerai, jis nenori nieko keisti. Juk jei norėtų, JAU būtų pakeitęs, ar ne? Vadinasi, bandymas pakeisti kitą žmogų – tai prievarta, jei grubesne forma – smurtas, agresija. O informacija, gaunama per prievartą, visuomet atmetama, nes prievarta iššaukia gynybinę reakciją. Žmogus ginasi ir automatiškai blokuoja bet kokius bandymus jį keisti. Natūralu.

Natūralu ir tai, kad mums tokiu būdu nieko neįmanoma pakeisti. Maža to, pačiam žmogui, net jeigu jis ir kažkur giliai viduje suvokia, kad šis puolimas jo atžvilgiu turi prasmę ir yra teisingas, jam be galo sunku priimti informaciją, ateinančią prievartos pavidalu, kai natūralūs instinktai liepia gintis.

Ką gi daryti? Ar nėra jokios išeities?

Vis dėl to yra, mes galime pasiekti, kad kiti keistųsi. Be jokios prievartos. BET. Kaip bebūtų paradoksalu, tam turime keisti ne juos, o SAVE, nes labiausiai mus nervina ir erzina tos kito žmogaus savybės, kurias turime patys. Jos gali būti labai užslėptos, galbūt net pasąmonėje, bet jos yra mums būdingos. Todėl verta gerai pagalvoti, kas mus siutina artimame žmoguje, tačiau keisti reikia save, o ne jį.

Gamtoje taip sutverta, kad kiekvienas žmogus su aplinkiniais yra susietas tam tikrais saitais. Galime juos pavadinti energetiniais kanalais. Pagal skleidžiamą energetinę vibraciją mes jaučiame kitą žmogų, kartais net skaitome jo mintis, būna, kad žinome tai, ko jis pats nežino (nesuvokia, tačiau tai skleidžia jo pasąmonė). Kartu gyvendami žmonės net supanašėja, perima vieni kitų charakterio bruožus, pasaulėžiūrą, ydas, įpročius. Taigi, natūralu, kad jei keičiuosi aš, mano pokyčiai po truputį persiduoda ir žmonėms, artimai su manim bendraujančiais. Žmonėms, kuriems aš patinku, kurie mane myli ir ypač – kuriuos myliu aš. Todėl, kad meilė – tai pati galingiausia energija (apie tai - sekančioje dalyje). Meilė yra Dievas, tai, kas mes esame savo ištakose, todėl siela nori mylėti ir tarnauti. Jeigu aš keičiuosi, mano mylimas žmogus jaučia tuos pokyčius, nebūtinai sąmoningai, galbūt pasąmonėje, bet intuityviai jaučia. Dar jis jaučia ir nuo manęs sklindančią meilės energiją. Todėl nereikės ilgai laukti, kol jam persiduos ir mano pokyčiai (energetinis kanalas yra atviras). Prisimenam? Su pykčiu skleidžiama informacija – tai prievarta, jinai blokuojama ir atmetama. Su meile skleidžiama informacija NĖRA atmetama, pasąmonė laisvai ją priima, ji nusėda mumyse savaime. Tik laiko klausimas, kada žmogus ją įsisąmonins, tai yra, iškels iš pasąmonės į paviršių ir sąmoningai suvoks.

Todėl linkiu visiems gerų pokyčių savo viduje. Dirbkime su savimi, aukime, tobulėkime ir tokiu būdu mes pakeisime pasaulį! Jis keisis iš mūsų meilės jam ir be jokios prievartos.

P.S. Keisčiausia, kad šis noras - keisti kitus - praeina savaime, vos tik suradus susitarimą su savimi, pamilus tą tikrą, netobulą ir kartu tobulą save.

Tą galiu pasakyti tik šiandien, praėjus ketveriems metams po to, kai buvo parašytas šis straipsnis.
Nes meilės atsiranda tiek, kad pakanka viskam, kas netobula. Visas pasaulis tampa mielas savo netobulumu ir galimybe augti.

Juk mes visi esame tos pačios mokyklos mokiniai. Tik mokomės skirtingose klasėse, nes amžius kiekvieno kitoks. Ir turiu galvoje ne fizinį amžių. Žinoti tai nesunku, sudėtingiau suvokti. Tačiau atėjus šiam suvokimui praeina noras trečioką tempti už rankos į devintą klasę. Viskas, ką mes galime, tai palydėti jį iki savo klasės durų ir paprašius padėti paruošti pamokas. Nors kartais taip norisi paruošti jas už jį.

***

"Mes privalome būti tas pokytis, kurį norime regėti pasaulyje". M. Gandhi

***

"Nesiblaškykite ir nebandykite išgydyti savo draugų ir artimųjų. Dirbkite savo proto darbą ir gydykite save. Aplinkiniams tai atneš daugiau gėrio nei kas nors kita.
Mes negalime priversti jų keistis. Mes galime jiems pasiūlyti pozityvią atmosferą, kurioje jie turės galimybę pasikeisti, jeigu panorės.
Mes negalime to padaryti už kitus žmones.
Kiekvienam iš mūsų skirta išmokti savo pamokas. Jeigu mes ką nors padarysime už kitą, tai teks daryti iš naujo. Nes jis pats nepadarė kas būtina. Viskas, ką mes galime padaryti dėl kitų, tai mylėti juos tokius, kokie jie yra. Tiesa gyvena juose, ir jie gali pasikeisti bet kurią akimirką. Kai tik panorės." Luiza Hey

DAUGIAU:

I. Pradžia

II.Materija ir dvasia.

III. Kas yra dvasinė praktika?