VI. ŽMOGAUS PRIGIMTIS


Gyvuliškas ir dieviškas pradas 

Žmogus savo kūnu yra gyvuliškos prigimties fizinis sutvėrimas, tačiau kiekviename žmoguje yra dalelė dvasios – todėl kiekvienas iš mūsų turime šį tą dvasiško, arba, kitaip tariant, dieviško. Tas dieviškumo pradas ir stumia mus į priekį – siekiame vystytis, tobulėti, progresuoti, kurti. Tai yra dvasinis postūmis. Mes ieškome savo kelio, priimame iššūkius, keliame sau neįgyvendinamus tikslus ir juos pasiekiame. Ir visa tai mus verčia daryti būtent šis dieviškasis pradas, nes tokia yra aukščiausia valia ir jos mums iškeltas tikslas – progresuoti, eiti pirmyn, vystytis ir siekti tobulumo. Mes esame užprogramuoti siekti dvasingumo, nes dieviškoji dalelė, esanti mumyse, trokšta tapti dvasia, t.y. trokšta kaip įmanoma labiau supanašėti su tuo, kas yra tobula – Absoliučia Dvasia.

Visa kita – valios neturėjimas, pasidavimas, silpnumas ir nenorėjimas jo įveikti, tarnavimas ir nuolaidžiavimas savajam ego, pasidavimas silpnybėms, priklausomybėms – tai gyvuliškasis pradas. Pasidavimas šiems primityviems gyvuliškiems instinktams, gyvuliškojo prado nevaldymas ir nekontroliavimas trukdo siekti mums Aukščiausios Sąmonės iškelto tikslo, priartina mus prie gyvuliškojo-fizinio prado arba netgi paverčia mus gyvuliais.

Kuo žmogus mažiau dvasiškas – tuo jis labiau primityvus (gyvuliškas), ir atvirkščiai. 
Šią tiesioginę proporciją keisti galima dviem būdais: pasirenkant sąmoningai arba priverstinai, kuomet gyvenimas pats priverčia mus tai daryti.

Sąmoningai dvasingumas yra ugdomas valdant, kontroliuojant ir neleidžiant plėstis gyvuliškajam pradui ir vystant, ugdant dvasiškąjį pradą, savo žmogiškąsias savybes. O priverstinai - per gyvenimo duodamas pamokas.

DAUGIAU:
XIV. Įsakymai savajam Aš

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Apie pinigų energiją

XIV. ĮSAKYMAI SAVAJAM AŠ

Sąmoningumo plėtimas - grupė Telegrame