II. MATERIJA IR DVASIA

Ko mes norime? Būti laimingi. Tačiau ar suvokiame, kas tai yra laimė ir ką reikia daryti, norint tapti laimingais? Be abejo, klausimas nėra skirtas tiems, kurį į jį jau atsakė sau. Tiems, kurie jau eina dvasiniu keliu. Jie bet kokiu atveju jau žino, kas yra laimė ir neieško jos ten, kur negali būti - išoriniame pasaulyje. Tačiau dauguma mūsų tik mano, kad žino, giliai klysdami. Mes klystame manydami, kad laimė yra turėti tai, ko trokšti, ir šie troškimai dažniausiai apsistoja ties stogu virš galvos, pilnu šaldytuvu, nauju automobiliu, geru uždarbiu, patogiomis gyvenimo sąlygomis. Dėl to nūdienos visuomenėje taip klesti vartojimas ir materializmas. Materiali gerovė yra labai svarbu, tačiau ji tėra tik šalutinis efektas – rezultatas, gaunamas iš teisingos veiklos, tad negali ir neturi būti tikslas ir siekiamybė. Tikslas turėtų būti pati veikla, nukreipta pagal visatos dėsnius ir jiems neprieštaraujanti.

Pasvarstykime, kas yra „materija“ ir kokia prasmė glūdi šioje sąvokoje? Mūsų protas supranta sąvokas tik tuomet, kai atsiranda priešingybė, sąvokų supriešinimas. Kad sužinotume, kas yra sotumas, reikia pajusti alkį, o nepažinę šalčio, nesuprasime, kas ta šiluma. Žiūrint šiuo kampu galima daryti išvadą, kad jeigu egzistuoja tai, kas materialu, vadinasi, turi egzistuoti ir tai, kas nematerialu. Bėda yra ta, kad daugelis mūsų tai ignoruoja, pripažindami egzistuojant tik tą pasaulį, kurį gali apčiuopti, matyti ir girdėti.

Materija arba tai, kas materialu, yra priešinga tam, kas dvasiška. Jeigu visa tai, kas mus supa, padalintume į dvi dalis, du polius – tai būtų materija ir dvasia. Materija, kaip ir visa kita, iš dvasios atsiranda. Taip, kaip garsas atsiranda tyloje - nebūtų tylos, nebūtų ir garso. Dvasia yra visa ko priežastis, priežasties priežastis ir pradžių pradžia, taip pat ir materijos. Na, o fizikine prasme materija yra labai sutankėjusi energija.

Kas geriausiai išreiškia materiją?

Žmonių visuomenėje, kuriai būdingi mainai, visa, kas materialu, išreiškia ir simbolizuoja vienas žodis – pinigai. Jie pakeičia, apibūdina bet kokią materijos formą, nes jų dėka yra pasiekiama viskas, kas materialu. Būtent dėl to dažniausiai ir įvyksta vertybių supainiojimas. Pinigai (arba materija) tampa siekiamybe, tikslu, neva galinčiu žmogų padaryti laimingu. Tačiau tai – tik iliuzija. Pinigai gali dalinai padėti, tačiau to nepakanka, nes jie išpildo tik vieną sielos poreikį - būti, įsitvirtinti ir išlikti gyvenime (plačiau apie tai skaitykite straipsnyje "Apie sielą"). Tai patvirtina daugybė žmonių, siekusių turtų ir juos užgyvenusių, tačiau jų dėka taip ir netapusių laimingais.

O kodėl? Viską paaiškinsime labai paprastai, kai prisiminsime, kad mus supa duali erdvė – ne tik materija, bet ir dvasia. Deja, dažniausiai tą pamirštame.  Kaip bebūtų gaila, mums svarbu tampa tik turtas ir pinigai,  materialioji išraiška,  užgožianti dvasines vertybes ir netgi paminanti jas, ignoruojanti, nepaisanti jų, jeigu mes, visą dėmesį sukoncentravę į materializmą ir paskendę jame, nekeliame sau dvasinių tikslų ir pamirštame bet kokią veiklą dvasinėje plotmėje ar iš dvasinių paskatų. 

Daugybė gyvenimo ir veiklos pavyzdžių įrodo, kad  materializmas žmogui negali suteikti laimės, jeigu jis nepuoselėja dvasinių vertybių. Ir atvirkščiai – dvasiškai veiklus žmogus tampa turtingu savo viduje – dvasiškai turtingu, o tuo pačiu ir... laimingu, kadangi išsilaisvina nuo gimstančios iš materijos kančios – siekiamybės turėti vis daugiau, nepasitenkinant tuo, ką turi.

Net ir materialiai turtingas žmogus gali būti skurdžiumi savo viduje, tačiau dvasiniai turtai padaro žmogų harmoningu su savimi, su jo aplinka, su visata. Toks žmogus yra laimingas net ir neturėdamas materialių turtų, nes jis jų nesiekia, netrokšta. Vis dėlto, kaip bebūtų paradoksalu, vidinė ir išorinė harmonija daro žmogų sėkmingu visoje jo veikloje, kad ir kokia ji būtų. O tai vienareikšmiškai sąlygoja ir materialiųjų vertybių įgijimą. Sėkmė, gimstanti iš vidinės harmonijos su savimi ir su visata, pritraukia ir gerovę, pinigus, turtą, kurie yra šios harmonijos ir sėkmingos veiklos rezultatas. Sėkmingo žmogaus veikla tiesiog paprasčiausiai negali būti nerezultatyvi.

Tuo tarpu materializmas veda link tuštumos, kurią mes beviltiškai trokštame kuo nors užpildyti,  siekdami vis naujų daiktų ir pinigų jiems įsigyti. 

Tačiau ši tuštuma juk yra dvasinė - neužpildoma materialiais dalykais, ir kol ji bus neužpildyta, tuščia, mes taip ir nesužinosime, kas yra laimė.

"Žmogus, siekiantis dvasinės laimės, kaip priedą gauna ir materialią laimę. Tas, kuris siekia materialios laimės, patiria tik materialias ir dvasines negandas". Vedų išmintis.

DAUGIAU:

I. Pradžia

II.Materija ir dvasia.  

III. Kas yra dvasinė praktika? 

IV. Vargšas turtuolis ir turtingas vargšas. 

V.Evoliucija. 

VI. Žmogaus prigimtis. 

VII. Kurioje tu pusėje - gėrio ar blogio?

VIII. Nori pakeisti pasaulį?

IX. Kaip mylėti?

X.Sąmoningumas - tai laisvė

XI. Tiesa - kiekvienam sava?

XII. Vidiniai demonai 
XIII. Gyvenimas širdimi

XIV. Įsakymai savajam Aš