Pranešimai

Dėkingumas

Tai mano nerimas padėjo man ištrokšti ramybės taip, kad ieškot jos pradėčiau Tai mano baimė padėjo man ištrokšti gyventi taip, kad išdrįsti galėčiau Tai mano skausmas padėjo man ištrokšti sveikatos taip, kad sveikti imčiau Tai mano kančia padėjo man ištrokšti laimės taip, kad ją pažinčiau Tai mano tamsa padėjo man ištrokšti šviesti taip, kad šviesa tapčiau Tai mano nemeilė padėjo man ištrokšti meilės taip, kad ją surasčiau Savy. Dėl to, kad dėkinga būčiau SKAITYTI DAUGIAU:  TIKRA KNYGA APIE NETIKRĄ GYVENIMĄ. TURINYS

Pereikime gatvę

Atrodo, ateina metas pereiti nuo teorijos prie praktikos. Nors ir suprantu, kas yra meilė sau, tačiau kol kas pamilti save ir gyvenimą man vis dar yra neįveikiama užduotis. Širdyje to jausmo nėra, o ji juk nemeluoja! Ir aš nė už ką nenoriu savęs apgaudinėti. Nenoriu įtikinėti savęs, nenoriu įsivaizduoti, kad myliu, noriu mylėti. Žinau, galėčiau griebtis gudrybių ir pabandyti perprogramuoti pasąmonę, pasitelkdama į pagalbą „Fake it till you make it“ [1] metodiką. Bet kas iš to? Ji tik sukurtų dar vieną iliuziją, kurių mano gyvenime ir taip buvo per daug. O ši galėtų garantuoti greitą rezultatą, bet jis vėl būtų sugalvotas, įteigtas, todėl... netikras. Be to, jau moku atskirti tikra nuo netikra. Atpažįstu save mylinčią moterį iš tolo. Todėl, kad ji tikra. Ji labai skiriasi nuo tų, kurios stengiasi iš paskutiniųjų, kad tik sau patiktų, ir dar labiau, kad patiktų kitiems. Ji labai skiriasi ir nuo tų, kurios įsikalbėjo meilę sau, įtikino ja save. Kurios užsiprogramavo save mylėti