Likimo dėsniai

(Pagal  Oleg Gadeckij paskaitas paruošė Rasa Čistovienė)
http://isdrisk.blogspot.com/

LIKIMO DĖSNIAI 

Paruošta pagal  Oleg Gadeckij paskaitas

1. Kaip ir materialiame pasaulyje, taip ir subtiliame veikia dėsniai. Žinodami dėsnius, galime įtakoti jų pasekmes mums. Tai reiškia, kad net ir turėdami blogą karmą (likimą), kurį užsitarnavome dėl neteisingų, prieš dėsnius nukreiptų veiksmų, mes galime jį pakeisti, jeigu žinome dėsnius ir suprantame, kaip jie veikia subtiliame lygmenyje. Vadinasi, savo dabartimi, dabartiniais teisingais poelgiais mes galime pakeisti savo ateitį į gerąją pusę, net jei ir buvo lemta kitaip.

Viskas mūsų gyvenime - ir tai, kas pozityvu, ir tai, kas negatyvu - vyksta dėl subtilių likimo dėsnių įtakos. Dėsniai veikia dėl mūsų veiklos, dėsniai veikia tada, kai veikiame mes. Vieni mūsų veiksmai turi neigiamas pasekmes, kiti – teigiamas. Taigi, labai svarbu žinoti likimo dėsnius tam, kad:

- Galėtume keisti tuos veiksnius, kurie jau yra įtraukti į mūsų likimą (keisti savo karmą), kad galėtume keisti tai, kas turėtų įvykti neigiamo  pagal mūsų likimą. Mes turime galimybę pakeisti savo lemtį, jeigu turime žinias, kaip tai padaryti. Su blogais dalykais mūsų gyvenime reikia kovoti ne tada, kai jie jau įvyko, o prieš jiems įvykstant.

- Mums gerai, kai mūsų gyvenime atsiranda daugiau gerovės, daugiau teigiamų įvykių – sveikatos, pinigų, geros nuotaikos, gyvenimo džiaugsmo, gerų santykių ir pan. Jeigu mes žinome dėsnius, galime šiuos veiksnius sustiprinti.

2. Maža to, kad visa būtis yra persmelkta dėsnių, už jų slypi didžiulė meilės jėga. Ši globojanti ir vedanti jėga, palaikymas egzistuoja visada, žinome mes tai, ar nežinome, suvokiame ar nesuvokiame. Tai pirminės Visatos meilės jėga.

Kas vyksta, kai mes pažeidžiame visuomenės įstatymus? Mes esame patraukiami į baudžiamąją ar administracinę atsakomybę. Kas vyksta, kai mes pažeidžiame gyvenimo įstatymus? Į mūsų gyvenimą ateina problemos. Problemos ir negatyvūs įvykiai pasirodo tada, kai mes veikiame ne visai tiksliai, neharmoningai su Visata. Kiekvieno žmogaus gyvenime yra 2-3 pagrindinės problemos, kurios kartojasi NUOLAT. Tai yra pamokos, dėl kurių žmogus atėjo į šią Žemę. Jis turi jas išmokti. Bet dažniausiai mes darome ne tai. Dėl kilusių problemų mes kaltiname kitus žmones, visuomenę, valstybę, šeimos narius, valdžią, bet tik ne patys save. Mes nesugebame pažvelgti į savo vidų ir pagalvoti, kodėl susiduriame vis su tomis pačiomis problemomis. Kaltiname, bet nesimokome.

Turime suprasti, kad Visatos meilės jėga, kuri mums siunčia problemas į mūsų gyvenimą, mūsų nebaudžia, o duoda mums pamokas. Mes tik mokomės, ir tiek, kiek išmokstame, tiek ir galime tas problemas įveikti. 

3. Mums yra skirtas tam tikras kiekis sėkmės, kuris mums priklauso pagal mūsų likimą, pagal sukauptą karmą. Šiuolaikinės psichologijos metodų pagalba mes neabejotinai galime padidinti sėkmės kiekį kurioje nors gyvenimo sferoje, pavyzdžiui, finansų: programuodami save sėkmei, galime gauti daugiau pinigų. Tačiau, kaip ir visa kita, pinigai – tai energija. O energija iš niekur neatsiranda. Taigi, padidindami pinigų srautą savo gyvenime, mes turėsime  nukreipti energiją į šią sritį iš kitų sričių, pavyzdžiui, iš santykių arba sveikatos. Turėsime daugiau pinigų, bet mažiau gerų santykių arba užmokėsime savo sveikata. Todėl nereikia siekti didesnės sėkmės kurioje nors gyvenimo sferoje – mes ir taip gausime tai, kas mums priklauso, kas mums skirta. Vietoje to reikia siekti pagerinti savo likimą, savo lemties resursus.

Įsivaizduokime šiuos resursus kaip taurę, pripildytą gyvenimo sėkmės, o pinigus, sveikatą ir kitas sritis – kaip sroveles, betekančias iš šios taurės. Vietoje to, kad padidintume kurios nors srovės stiprumą, tekėjimo spaudimą, pasistenkime kuo labiau pripildyti pačią taurę, kad joje būtų kuo daugiau geros karmos.

4. Kas yra laimė ir sėkmė ir kuo tai skiriasi?

Sėkmė – tai mūsų harmoningų veiksmų pasekmė. Rezultatas, kurį gauname veikdami pagal Visatos dėsnius. Sėkmės sritys – tai finansai, karjera, sveikata, santykiai ir kt.

Laimė – tai vidinis pasitenkinimas visu tuo, ką turiu.

Dėsnių žinojimas atneša sėkmę ir laimę į mūsų gyvenimą. Taigi, laimė ir sėkmė – tai veikimas pagal Visatos dėsnius, gyvenimas harmonijoje su jais. Jeigu mes veikiame prieš dėsnius, gyvename taip, kaip norime arba kaip papuola – prišaukiame į savo gyvenimą bėdas ir nelaimes.

Dar viena būtina sąlyga sėkmei pasiekti – veikimas pagal savo pašaukimą, pagal savo prigimtį. Gyvenant ir veikiant ne pagal pašaukimą tik kaupiamos vidinės problemos.

Taigi, būtinos sėkmės ir laimės sąlygos – tai veikimas pagal Visatos dėsnius IR pagal savo prigimtį.

II. KAIP TAPTI SĖKMINGU?

Norėdami pagerinti savo likimą, mes turime:

- pažinti savo prigimtį ir žinoti pasaulėtvarkos dėsnius, kad galėtume gyventi pagal juos;

- žinoti, kaip ir kodėl veikia sėkmės dėsniai, tame tarpe, ir kaip veikia karmos dėsnis, nes nuo jo ir priklauso mūsų gyvenimo sėkmė. Tai yra, mes turime žinoti, kaip kuo labiau pripildyti mūsų likimo taurę, kad turėtume ką iš jos gerti.

Pirmas punktas buvo aptartas ankstesniame skyrelyje, o apie sekantį pakalbėsime toliau.

A.   KODĖL VEIKIA SĖKMĖS DĖSNIAI?

Kaip jau buvo minėta I skyrelio  3-iame punkte, daugelis šiuolaikinės sėkmės psichologijos autorių duoda metodus, būdus, kaip tapti sėkmingais. Taip, yra tam tikri dėsniai, kurie iš tikrųjų veikia, tačiau kodėl jie veikia, šiuolaikinėje psichologijoje niekas nesigilina ir net nebando paaiškinti. Tačiau, kuomet naudojamės dėsniais, nežinodami jų veikimo priežasties, mes pažeidžiame pusiausvyrą – gauname tai, ko trokštame, tačiau privalome už tai užmokėti.  Pvz., gauname trokštamą prabangų automobilį, jeigu savo protą užprogramuojame  vizualizacijos sukūrimui ir minčių materializavimui, bet prarandame ramybę, nes bijome prabangų automobilį prarasti, bijome, kad jį pavogs arba bijome važinėti su juo, nes tai pernelyg brangu mūsų kišenei. Todėl labai svarbu žinoti, kodėl šie dėsniai veikia, nes tik tokiu būdu mes galime jais pasinaudoti teisingai, išmintingai, t.y. nepažeisdami pasaulėtvarkos įstatymų. Siekti sėkmės yra saugu tik tokiu būdu ir tik taip nekyla grėsmė, kad iš vienos gyvenimo srities mes atimsime energiją, kad nukreiptume ją į kitą sritį.

Absoliuti Tiesa, jos savybės ir mūsų santykis su ja.

Šri Isopanišados 8 mantra apibrėžia, kas yra Absoliuti tiesa. „Toks žmogus turi iš tikrųjų pažinti visų didžiausiąjį - Dievo Asmenį, kuris yra neįkūnytas, visa žinantis, nepriekaištingas, be venų,  tyras ir nesuteptas, pats sau pakankamas filosofas, nuo neatmenamų laikų patenkinantis kiekvieno troškimus“ (A.C. Bhaktivedanta Swami Prabhupada „Šrī Īšopanišada“).

Visa pasaulėžiūra, visi jos dėsniai seka iš Absoliučios Tiesos. Absoliuti tiesa yra tai, iš ko kyla viskas. Mantra aprašo mūsų santykį su Absoliučia Tiesa, duoda Absoliučios Tiesos charakteristikas, viena iš kurių yra pati svarbiausia mums: „...nuo neatmenamų laikų patenkinantis kiekvieno troškimus“. Šioje frazėje yra išreiškiamas DĖSNIS – Pirminės Dieviškos Meilės dėsnis.

Šiame pasaulyje mes nesame pamiršti, mes turime ryšį su amžinybe, esame globojami ir saugojami, mums skiria dėmesį ir mums vadovauja Aukščiausioji Tiesa. Yra amžinas pasaulėtvarkos dėsnis, yra amžina asmenybė (tavasis AŠ) ir ją sieja amžini santykiai su Aukščiausiąja Tiesa (arba Šaltiniu). Šis Šaltinis įdėmiai, asmeniškai kontaktuoja su tavuoju AŠ ir padeda jam visur ir visada.

Taigi, visi psichologinio sėkmės programavimo metodai veikia tik dėl to, kad egzistuoja toks Visatos dėsnis – pildyti kiekvieno norus. Aukštesnės jėgos reaguoja į mūsų norus ir  tik todėl, kad toks ryšys yra, mes galime naudotis šiais metodais. Jeigu jo nebūtų, su kuo tada tektų dirbti? 

Šri Isopanišada apibrėžia, kokios yra Aukščiausio Šaltinio savybės:

- Jis  niekada neišsenka, jis netampa mažesnis. Viskas išeina iš Šaltinio, bet Šaltinis išlieka pilnatvėje, jis nepakinta. Tai reiškia, kad visada yra galimybių pilnatvė. Aukščiausias Šaltinis yra absoliuti pilnatvė.

- Amžinieji ryšiai arba amžinoji meilė yra visada. Į mūsų gyvenimą energija per šiuos ryšius teka visuomet – ką mes bedarytume ir kaip besielgtume, šis absoliučios ir amžinos meilės santykis, dėmesys ir rūpestis išlieka. Klausimas tik, suvokiame mes šį ryšį ar nesuvokiame, tiksliau, kaip mes suvokiame save jo atžvilgiu.

Šis ryšys su Aukščiausiu Šaltiniu gali būti suvokiamas arba nesuvokiamas, tai yra pagrindiniai ir vieninteliai savęs suvokimo scenarijai:

1.       Aš suvokiu save kaip turintį ryšį su Šaltiniu, santykyje su Šaltiniu;

2.       Aš suvokiu save kaip neturintį ryšio ir santykio su Šaltiniu.

Kokį vidinį pojūtį turime, su tokiu ir gyvename. Toks ir yra mūsų gyvenimas, kokį sukuriame savo viduje:

- gyvenimas atskirai, be palaikymo, be Aukščiausios Tiesos vedimo ir vadovavimo, kai visa atsakomybė krenta ant tavo pečių ir niekas negali tau padėti;

- arba gyvenimas, kai tu visada gali atsiremti į tai, kas daug stipriau už bet ką Žemėje, kai tau visada padeda, kai tu jauti palaikymą, kai tau vadovauja, kai UŽ TAVE parenka ir nusprendžia, kas tau geriau, nes geriau žino...

... tai du skirtingi gyvenimo scenarijai ir mes pasirenkame vieną arba kitą, bet tik vieną iš jų. Scenarijus, kuomet nėra suvokiamas ryšys su Aukščiausiu Šaltiniu, yra vadinamas deficito mentalitetu. Šiuo atveju žmogui viską gyvenime reikia iškovoti. Reikia lipti per galvas, iš kažko atimti, kad turėtum. Reikia saugoti ir ginti tai, ką turi, nes kiti gali atimti iš tavęs. Tai reiškia nuolatinę įtampą. Jeigu aš turiu pinigų, tai visuomet pergyvenu, kad galiu jų netekti. Jei turiu darbą, tai nerimauju, kad galiu jį prarasti (tegul ir nekenčiu jo). Tas pats liečia santykius, šeimą – reikalauju iš savo pusės, kad ji man duotų tai, ko neturiu. Tai yra gilus deficitas, vidinis deficitas. 

Priešinga situacija susiklosto, kai aš jaučiu pilnatvę – tai pilnatvės mentalitetas. Pilnatvės jausmas yra susijęs būtent su ryšio, santykio su Šaltiniu suvokimu. Meilės energija teka asmeniškai man, ji man suteikia absoliučiai viską – iš čia kyla pilnatvės ir saugumo jausmas. Viskas išsisprendžia tarsi savaime, be jokių per didelių pastangų. Ir pinigų atsiranda, ir problemos išsisprendžia pačios, dėl to mums nereikia sukti galvos – kažkas iš aukščiau tuo pasirūpina, tiesiog taip susiklosto savaime. Kai neturime ryšio, mes esame vienui vieni ir viskuo turime rūpintys patys. Taigi, gyvenant su šiuo pilnatvės jausmu pinigų atsiranda tiek, kiek mums jų reikia, kad realizuotume save šiame pasaulyje. Santykiuose pilnatvės mentalitetas reiškia, kad mes patys duodame, o ne reikalaujame, kad kiti suteiktų to, ko trūksta. Mes duodame kitiems, nes esame visko pilni, turtingi ir dėl to galime dalintis. Kai gyvename deficito mentalitetu, dalintis negalime, nes mums visko visada trūksta. Taip vystosi savanaudiškumas ir godumas. 

Kuomet kitas žmogus susiduria su pilnatvės mentalitetą turinčiu žmogumi, jis pats jį perima, juo užsikrečia ir taip pat pradeda duoti. 

Ir dar kartą akcentuokime, kad deficito mentalitetas vystosi tada, kai nejaučiamas ryšys su Aukščiausia jėga. Tas ryšys – tai pirminės meilės ryšys. Jam užsimezgus, atsidaro vartai meilės energijos tekėjimui, o kartu su meilės energija į mūsų gyvenimą ima tekėti ir gerovė. Jei mes neturime ryšio, gerovė paprasčiausiai negali pasiekti mūsų.

ŽINGSNIAI Į SĖKMĘ

Yra keletas taisyklių, kurių privalome laikytis, jeigu norime, kad siekdami sėkmės nepridarytume bėdos:

- Tam, kad mūsų norai būtų išpildyti, turime jausti atsakomybę už tai, kas vyksta mūsų galvose ir širdyse. Mes tai transliuojame Visatai, o ši visa tai vykdo.

- Mes turime turėti SAVO norus..., o ne primestus giminaičių, tėvų, šeimos narių ar draugų bei visuomenės spaudimo.

- Aukščiausia valia vienodai reaguoja ir pildo tiek mūsų sąmoningus norus, tiek slypinčius pasąmonėje. Nėra jokio skirtumo tarp noro, kurį suvokiame ir nesuvokto noro. Pvz., jeigu kas nors man nuolat kartos ir kals į galvą, kad aš privalau būti žiaurus, nors iš prigimties toks nesu, tai pradės vykti realybėje, nes Visata sudarys tam tinkamas sąlygas – pvz., gausiu tokį darbą jėgos struktūrose, kuriame neišvengiamai naudojamas smurtas. Taip įvyks  dėl to, kad pasąmonėje aš norėsiu būti žiaurus, man tai bus įkalta į galvą iš aplinkos.

Yra 4 sąmoningo noro perdavimo Visatai žingsniai. Visi šie žingsniai turi atitinkamą seką, vienybė privalo būti juose visuose. Gyvenime mes pasieksime lygiai tiek, kiek laikysimės šios keturių žingsnių formulės:

1) Noro formulavimas ir suvokimas; juk mes dažniausiai net nesusimąstome, ko mes norime gyvenime, ko norime kaip asmenybės, ko nori mūsų vidinis AŠ. Mes tiesiog egzistuojame, funkcionuojame kaip robotai. Pagalvokime, ko mes iš tikrųjų norime, tai bus pirmas žingsnis mūsų svajonių įgyvendinime.

2) Noro apmąstymas, apgalvojimas. Reikia skirti savo mentalinę energiją noro apmąstymui. Ką reiškia mano noras? Kaip aš galiu jį realizuoti? Kokie tam yra būdai, metodai, priemonės, galimybės? Dažnai mes daugiau galvojame apie išgirstas paskalas, žiūrėtas muilo operas, kryžiažodžius, galvojame, kas ką pasakė ar padarė, tai yra, švaistome savo mentalinę energiją įvairiausių beprasmių ir bereikšmių dalykų apgalvojimui. Vietoje to, pamąstykime, ko mes  norime iš  gyvenimo.

3) Kalba. Aš ne tik nešioju šį norą savyje ir apie jį svajoju, bet kalbu apie jį, ieškau bendraminčių, esu aktyvus sociume. Tačiau dažnai gi būna taip, kad kalbu viena, o darau kita. Taip pat būna, kad kažką kalbu, tačiau mintyse jau esu kažkur kitur, toli ir tikrai ne šioje akimirkoje. Kalbėkime apie tai, ko iš tikrųjų norime.

4) Veiksmas. Aš ne tik ieškau, bet ir dedu konkrečias pastangas tam, kad mano noras išsipildytų. Tai konkretūs tikslingi veiksmai vietoje automatinio reagavimo į situaciją, gyvenant sapne ir galiausiai tampant robotais.

B.   KAIP VEIKIA KARMOS DĖSNIS?

1.       Šios dienos rezultatas – tai mūsų praeities veiksmai. O kas yra ateities rezultatas? – tai dabarties veiksmai. Jeigu žmogus dabar gyvena praeitimi, tai jo ateitis bus jo praeities tęsinys.

Šis akimirksnis tarp praeities ir ateities yra vadinamas gyvenimu. Tai – dabarties akimirka, kurios metu mes galime pakeisti savo ateitį.

2.       Mūsų problemos ir bėdos – tai grįžtamasis mūsų gyvenimo ryšys. Situacijos, kurios ateina į mūsų gyvenimą kaip ligos, praradimai, priešai – tai mūsų gyvenimo kelio korekcija. 

Reikia išmokti suprasti vidinę šių savybių esmę, tai reiškia, kad mes turime išmokti pažinti likimo ženklus. Reikia tapti mokiniais ir mokytis iš visų šių įvykių. Mokytis, kaip koreguoti savo gyvenimą kelią.

Mano gyvenime atsiradus bėdai, aš iš pradžių jos nesuvokiu kaip gyvenimo pamokos. Suvokiu tik tai, kad tai yra problema. Tačiau mane užklupusi problema – tai pasekmė, rezultatas. Tai karminė reakcija, kylanti iš mano praeities minčių ir veiksmų. Jeigu aš praeityje nuskriaudžiau žmogų ir jis panoro, kad aš jausčiausi taip pat blogai, kaip jaučiasi jis, jo noras bus įvykdytas, nes Aukščiausias Šaltinis – tai tas, kuris „nuo neatmenamų laikų patenkina kiekvieno troškimus“. Taigi, praėjus kažkuriam laiko tarpui, šio nuskriausto žmogaus noras bus išpildytas,  reikės tik laiko, kol bus surastas tinkamas įrankis tai skriaudai grąžinti.

Štai aš ir gaunu karminę reakciją. Tik mano skriaudėjas – tai įrankis Aukščiausios Tiesos rankose. Jis turi norą mane įskaudinti, man pakenkti. Tokiu būdu Visata patenkina ir jo norą, suteikdama jam sąlygas mane nuskriausti jo paties noru ir valia. Nėra jokios prievartos. Lemtis tiesiog parenka vykdytoją, tačiau ne bet kokį, o tik turintį atitinkamas savybes, reikalingas tapti tuo įrankiu. Lemtis leidžia toms savybėms pasireikšti natūraliai. 

Jeigu Jūs atsidūrėte vykdytojo (įrankio) vietoje, tai reiškia, kad Jūs turite tas neigiamas savybes, reikalingas šiai agresijai išreikšti. Ir dar tai reiškia, kad karminė reakcija Jums ateis per kitus įrankius taip pat. 

Šventraščiuose karma yra vaizduojama kaip savo uodegą ryjanti gyvatė arba Samsaros ratas. Mes visą laiką ryjame savo pačių uodegą.Visos problemos iš tikrųjų – tai uodega, mūsų pačių poelgių uodega – t.y. rezultatas. Šis pasaulis, tai niekas kitas, kaip tam tikra mokykla, sugrąžinanti mums tai, ką mes kažkada darėme. Fizikoje tai formuluojama kaip Trečias Niutono dėsnis – veiksmo jėga yra lygi atoveiksmio jėgai. 

Tačiau karmą galima pakeisti, pasirenkant savo reakciją į situaciją. Jeigu mes pajuntame agresiją savo atžvilgiu, mes galime rinktis, kaip reaguoti. Pirma reakcija, jeigu ji nekontroliuojama, yra nesąmoninga – tai neigiama reakcija. Gali būti atmetimas, pyktis, nuoskauda, kaltinimas. Mes priešinamės tam įvykiui, jį atstumiame. Tuo tarpu subtiliame lygyje, nepriimdami situacijos, nesuprasdami, kad ji skirta mums, tik sustipriname pradinį impulsą, tarsi įpildami į ugnį žibalo. Ta pati situacija kartosis tol, kol mes jos nepriimsime, tik kas kartą vis stipriau ir stipriau. Samsaros ratas įsisuka su didėjančiu pagreičiu. Tokiu būdu, karminės reakcijos  vykdytojų arba įrankių gali atsirasti ir ne vienas, o pamokančios situacijos kartotis vis dažniau.

„Mūsų priešai ir mūsų ligos – patys geriausi mūsų mokytojai, o ši Visata – didžiulė mokykla“. Kiek išmokstame pamokas, tiek ir vystomės kaip asmenybės. Likdami egoizmo ir puikybės pozicijoje („niekas negali su manimi taip elgtis, aš to nenusipelniau“), mes patys sukuriame terpę toms problemoms daugintis ir stiprėti.

Kontroliuodami savo reakciją, mes turime galimybę nepasiduoti negatyvui ir neprimesti kaltės agresoriui. Pirmiausia mes galvojame, ką aš tokio padariau, kad prisišaukiau šią situaciją? Problemą sukelia ne instrumentas, tai aš sukėliau problemą, tai yra mano situacija, ne jis yra kaltas, o aš. Todėl aš turiu ją priimti. Ir tai yra pirmas karmos keitimo žingsnis – situacijos priėmimas kaip savos.

Sekantis žingsnis yra dėkingumas. Maža to, kad turiu ieškoti priežasčių savyje, aš turiu būti dėkingas už tai, kad ši situacija atėjo į mano gyvenimą. Kitaip aš neturėčiau galimybės vystytis, nes tiesiog nežinočiau apie savo trūkumus. Tik dėka instrumento mano problema tampa akivaizdi ir aiški man. Jei ji nepaaiškėtų, ji vis tiek būtų mano viduje, tik aš apie ją nežinočiau. O juk visos ligos kyla dėl neišspręstų vidinių konfliktų. Visos negatyvios savybės sukelia disharmoniją su Visata, kuri pasireiškia ligomis mūsų fiziniame kūne. Šis įrankis, agresorius, parodydamas mums mūsų problemas, ir Visata per šį įrankį tiesiog paskatina, pastumia mus dirbti su savimi ir spręsti savo problemas. Todėl būkime dėkingi už tai. 

***

AŠ LINKIU VISIEMS LAIMĖS!

Iš knygos „Rinktinės paskaitos“, O. Torsunovas
Išvertė Rasa Čistovienė

Išnagrinėkime subtilųjį proto kūną. Protas sąveikauja su aplinkiniu pasauliu per visus penkis jutimus. Vedos juos vadina pažinimo jutimais arba juslėmis. Jų pagalba mes suprantame aplinką. Ligos ir sveikata taip pat mus aplanko per šias jusles ir tiesiogiai – per protą, Vedų vadinamą šeštuoju jausmu. Grubiai kalbėdami arba klausydami grubios kalbos prisišaukiame daugybę problemų. Jeigu matome tai, į ką nemalonu žiūrėti, taip pat prisidarome problemų. Pavyzdžiui, žiūrėdami siaubo filmą manome, kad jis niekaip mūsų nepaveiks, tačiau subtilusis proto kūnas reaguoja į viską, ir tuo metu organizme vyksta tam tikri pokyčiai. To pasekoje sekančią dieną jaučiame kažkokią nesuprantamą negatyvią nuotaiką, kurios anksčiau nebuvo. Subtilusis proto kūnas daro didelę įtaką žmogaus organizmo gyvybingumui. Jis valdo nervų sistemą ir pranos (gyvybinės energijos) tekėjimą. Jūs kažką pamatėte, išgirdote – į subtilųjį proto kūną pateko neigiama informacija ir kvėpavimas apmirė. Jeigu kažkas motinai pasakys : „Jūsų sūnų išvežė į ligoninę“, - ji dėl šių žodžių gali netekti sąmonės.  Kodėl žodis taip lengvai išmuša žmogų iš pusiausvyros? Kai kokia nors informacija apie tai, kas mums brangu ir svarbu, patenka į protą, jis nedelsiant į tai reaguoja ir tam tikru būdu priverčia veikti nervinę sistemą, kartais net iki susinaikinimo.

Taigi, be sąmoningo mąstymo, protas dar vykdo ir pasąmonės funkcijas. Sutikite, juk mes nežinome, koks mūsų vidaus organų charakteris: nežinome kepenų emocinės būklės, nežinome širdies charakterio, visa tai – pasąmoninės proto funkcijos. Protas – tai ne primityvus minčių sūkurys galvoje, jis turi tam tikrą struktūrą. Nepainiokite proto struktūros su galvos smegenų struktūra. Proto struktūra nematoma akimis. Tačiau nematomas protas aktyvuoja nervų sistemos veiklą, dėl to smegenys ir „kruta“. Taip mums atsiranda galimybė vystyti atmintį ir kitus intelektinius gebėjimus. Jei viskas priklausytų tik nuo smegenų vingių, kokiu būdu jie galėtų patys save aktyvuoti? Tik pasakoje galima save patį ištraukti už plaukų iš balos.
 
Pasąmoninės proto funkcijos pasireiškia sąveikaujant su aplinkoje esančiais objektais. Nuotaika – tai visų proto funkcijų visuma, todėl, pavyzdžiui, jeigu žmogus nusiteikęs mūsų atžvilgiu blogai, tai tas nuolat gadins mums nuotaiką. Mūsų psichikos būklę nulemia mūsų praeities poelgiai. Jie patenka į mūsų protą iš praeities dėl sąveikos su Visata ir jos planetomis, ypač tokiomis kaip Saulė, Mėnulis, Marsas, Merkurijus, Jupiteris, Venera, Saturnas. Jeigu mes jaučiame antipatiją kažkuriam žmogui, tai nepriklausomai nuo to, žinome mes tai ar ne, mūsų nuotaikai tai darys neigiamą įtaką. Paprastas būdas būti laimingu – linkėti visiems laimės. Mintimis linkint laimės, reikia prisiminti žmogų, kuris nelabai mielas, ir nuoširdžiai pabandyti pakeisti savo požiūrį į jį.

Žmogus – savo likimo valdovas ir gali savo paties noru tapti laimingu. Reikia tiesiog to panorėti. Pakanka tik pradėti visiems linkėti laimės ir tuomet gyvenimas pats pradės po truputį keistis. Šio paprasto metodo dėka susitvarko santykiai su artimaisiais. To pasekoje galima be konfliktų auklėti vaikus, lengviau susirasti darbą. Pakanka pradėti linkėti visiems laimės, netgi viršininkui, nuo bendravimo su kuriuo jums genda nuotaika, ir nepajusite kaip jis staiga savo iniciatyva pakeitė požiūrį į jus, pradėjo draugiškai elgtis ir netgi padovanojo poilsinį kelialapį.

Jeigu žmogus nusiteikęs geranoriškai, tai visa gerovė ateina pati. Pagal Vedas, žmogus tampa laimingas tik turėdamas žinias, kaip tapti laimingu. Įsisąmonintų, suvoktų žinių apie tai, kas yra Aukščiausia laimė, dėka mes galime ne tik pakeisti savo gyvenimą, bet ir padėti pasikeisti kitiems. Be noro ugdyti save, progreso nebus, o be noro padėti augti kitiems, mes ilgai vystymosi, tobulėjimo kelyje neišsilaikysime.

Reikia suprasti, kad mes visi esame tampriai susiję šiame pasaulyje. Mes gyvename subtiliame proto kūne, per jį ir vyksta mūsų santykiai su aplinkiniu pasauliu. Todėl privalome mokytis  teisingai bendrauti vienas su kitu. Prote pasireiškia tiek gerosios charakterio savybės, nešančios laimę, tiek ir blogosios, nešančios kančias.
 
Nuoskauda – tai būklė, kai negatyviai nusiteikiame kažkurios kito žmogaus subtiliojo proto kūno savybės atžvilgiu. Kai susitelkiame į kažkieno blogą charakterio savybę, pas mus formuojasi neigiamos emocijos šio žmogaus atžvilgiu, tokios kaip apmaudas, pyktis, neapykanta, neviltis, godumas, geismas. Visa tai aktyvuojama dėl protinio kontakto su šiuo žmogumi.  Pavyzdžiui, jus kažkas įžeidė. Pabandykite nustoti piktintis. Užmiršti įžeidimą akimirkai yra lengva, bet po kurio laiko jis vėl išlenda. Blogos mintys vėl sugrįš, nes išliko realus ryšys, sąsaja su įžeidėju, kuri nėra tik vaizduotės padarinys.  Kuomet  nesame susiję su kitais žmonėmis, mes jų atžvilgiu esame neutralūs. Bet kai tik su jais užsimezga subtilusis ryšys, tai ir nuotaika keičiasi. Kam norisi blogos nuotaikos? Niekam.Dėl ko gi ji kyla? Dėl neigiamų proto kontaktų su kitais žmonėmis.

Štai mes jau ir pamiršome žmogų, bet atmintis tvirtai saugo susijusias su juo neigiamas emocijas.  Kai tik jos išplaukia atmintyje, mes prisimename tą žmogų. Kodėl kyla šios emocijos? Todėl, kad išlieka neigiamas kontaktas. Kaip jį nutraukti? Tai žinoti yra labai svarbu. Reikia sutelkti dėmesį į tą žmogų, kurio nemėgstate,  ir pradėti sistemingai, kasdien linkėti jam laimės. Jūs vis tiek galvosite apie jį, norite to ar ne. Kodėl neįmanoma nustoti apie jį galvoti? Todėl, kad tarp jūsų ir įžeidėjo išlieka subtilus, nematomas kontaktas. Atitinkamai, spręsti reikia ne problemą, galvoti apie jį ar ne, o kaip apie jį galvoti.

Linkėjimas laimės – tai senovinis ajurvedinis gydymo metodas. Iš pradžių, kuomet pradėsite juo naudotis, jums kils įkyrios negatyvios mintys – „Aš linkiu laimės Vasilijui Petrovičiui, kuris man nusibodo, kaip kartus ridikas. Aš linkiu laimės Vasilijui Petrovičiui. Aš linkiu laimės Vasilijui Petrovičiui. Aš linkiu laimės Vasilijui Petrovičiui, kuris, aišku, nevertas to, kad linkėčiau laimės“. Neigiamas kontaktas išlieka pasąmonėje, ir jums šiaip ar taip vis tiek teks valios pastangomis jį nugalėti, nes šis neigiamas ryšys ir sukelia negatyvias mintis, lendančias jums į galvą. 

Mintis gali daryti poveikį aplinkiniam pasauliui ir tuo pat metu priimti informaciją iš jo, todėl protas ir laikomas šeštuoju jutimu. Visų kitų jutimų veikla priklauso nuo proto ir, be to,  jie patys sukelia mintis. Todėl, kai linkime laimės žmogui, kurio nemėgstame, protas intensyviai traukia iš atminties kažką blogo apie jį.

Tikrosios žinios, vedančios į sėkmę, - tai praktinės žinios, keičiančios gyvenimą į gera. Jeigu žmogus sėkmingai suprato fizikos dėsnius ir, pavyzdžiui, sukūrė atominę bombą, galinčią sunaikinti milijonus žmonių, tai kokia yra praktinė šių žinių nauda jam pačiam? Savo likimui jis nieko gero iš  šių žinių negaus, gaus tik kančias. Vedos suteikia žinių apie tai, kaip tapti laimingais, o atidžiai jas išstudijavus galima suvokti tikrąją gyvenimo prasmę.

Taigi, padarykime išvadas apie proto prigimtį. Mintis – tai proto funkcija, turinti subtilią materialią prigimtį, kurios judėjimo greitis daugybę tūkstančių kartų viršija šviesos greitį. Jos pagalba žmogus, po tam tikros praktikos, gali keliauti po visą Visatą. Proto lygmenyje mes akimirksniu vienas su kitu susisiekiame. Todėl būtina išmokti priimti tik pozityvius aspektus ir „neužsiciklinti“ ties negatyviais. Bet visų svarbiausia – išmokti nukreipti savo protą ir savo mintis į dvasinį kanalą. Tik taip galima įgyti stiprų pomėgį  pozityviai vertinti pasaulį ir visiškai prarasti norą galvoti apie ką nors blogo.

***

 ASMENINĖS PASTANGOS 

(ištrauka iš Joga Vasištha. Svamis Venkatesananda)

Ko nors pasiekti šiame pasaulyje galima tik asmeninėmis pastangomis, o jeigu kas nors nepasiseka - tai tik dėl nepakankamų pastangų. Tai akivaizdu, o tai, kas vadinama likimu, yra prasimanymas, nes jokio likimo nėra. Asmeninės pastangos, Rama, tai tie protiniai, žodiniai ir fiziniai veiksmai, kurie pagal švento žmogaus nurodymus surašyti šventraščiuose. Tik tokių pastangų dėka Indra tapo dangaus karaliumi, Brahma - sutvėrėju ir visi kiti dievai užsitarnavo savo vietas.

Pastangos gali būti dviejų rūšių - praeitų gyvenimų pastangos ir šio gyvenimo pastangos. Pastarosios gali neutralizuoti ankstesniąsias. Likimas - tai niekas kitas, kaip praeitų gyvenimų pastangos. Šiame įsikūnijime šios dvi kategorijos nuolatos konfliktuoja ir laimi stipresnioji.

Iliuzijos išprovokuotos pastangos neatitinka šventraščių. Kai pastangos neatneša vaisių, reikia atidžiai peržiūrėti savo veiksmus - ar jie nekyla iš iliuzijos. Jeigu taip - jie turi būti nedelsiant ištaisyti. Nėra didesnės jėgos už teisingą veiksmą, atliktą dabar (šiuo metu). Todėl pasitelkus asmenines pastangas, sukandus dantis, reikia stengtis blogį nugalėti gerumu, o likimą - asmeninėmis pastangomis.

Tingus žmogus blogiau už asilą. Niekada negalima pasiduoti tinguliui - reikia veržtis į išsilaisvinimą, suvokiant, kad kiekvieną dieną gyvenimas traukiasi. Nedera mėgautis ištvirkavimu ar jutiminiais malonumais, kaip kirminai mėgaujasi pūliais.

Tas, kuris sako, kad "likimas mane pastūmėjo į tai", - yra besmegenis, nuo kurio nusigręžia sėkmės deivė. Asmeninėmis pastangomis įgyk išmintį ir suvok, jog tavo pastangos anksčiau ar vėliau atves į tiesos suvokimą.

Jeigu žemėje nebūtų to baisaus blogio šaltinio, kuris vadinamas tinginyste, kažin, ar liktų kas neraštingas ar vargšas? Tai dėl tinginystės žmonės žemėje gyvena kaip gyvuliai, nelaimingi ir skurdo palaužti.

Kokios pastangos, tokie ir rezultatai, o Rama, - tokia asmeninių pastangų esmė. Tai dar vadinama likimu. Kai atsitinka nelaimė, žmonės verkia: "Kokia baisi tragedija!" arba "Deja, toks mano likimas". Ir viena, ir kita reiškia tą patį. Tai, kas vadinama likimu arba Dievo valia, paprasčiausiai praeities veiksmų arba asmeninių pastangų praeityje rezultatas. Dabartis yra nepalyginamai stipresnė už praeitį. Tik visiški kvailiai pasitenkina savo praeities rezultatais, kuriuos vadina Dievo valia, ir nesistengia dabar.

Jeigu matai, kad tavo pastangos dabar neatneša vaisių (dėl likimo, arba Dievo valios), turi suprasti, kad jos tiesiog per menkos ir nepakankamos. Silpnas ir neprotingas žmogus, susidūręs su stipriu ir galingu priešu, įžvelgia likimo pirštą ir pasiduoda.

<...> 

Žmogus turi išsilaisvinti iš troškimų ir bjaurėjimosi, imtis teisingų asmeninių veiksmų ir tokiu būdu pasiekti aukščiausią išmintį, suvokdamas, jog asmeninės pastangos yra tiesiog kitas likimo, arba Dievo valios, pavadinimas. Iš fatalisto mes galime tik pasijuokti. To, kuris atsivėrė šventraščių mokymams ir šventųjų pavyzdžiams, širdyje pasireiškia teisingo suvokimo padiktuotos asmeninės pastangos.

O Rama, žmogus, turintis sveiką kūną ir ramų protą, turi veržtis pažinti save, idant nereikėtų vėl iš naujo atgimti. Tokios asmeninės pastangos turi trejopą šaltinį, todėl ir trejopą rezultatą - prabunda vidinis intelektas, priimami teisingi sprendimai ir fiziniai veiksmai.
 
Asmeninės pastangos susideda iš trijų sudedamųjų - šventraščių pažinimo, mokytojo nurodymų ir savo paties pastangų. Likimo, arba dieviškosios valios, čia nėra. Todėl tas, kuris siekia išsigelbėjimo, turi nuolatinių pastangų pagalba nukreipti savo protą į tyrus tikslus - tokia visų šventraščių esmė.

Išmintingas ieškotojas žino, juo intensyvesnės asmeninės pastangos, tuo aukštesni rezultatai. Ir nei likimas, nei Dievas negali to pakeisti. Be abejo, tik asmeninės pastangos lemia žmogaus gyvenimo rezultatą. Tačiau jeigu jį paskandina liūdesys, aplinkiniai guosdami kalba, kad toks jo likimas. Akivaizdu, kad keliaudamas žmogus kur nors patenka, o valgydamas maistą, numalšina savo alkį - tai nėra jo likimas. Niekas nematė nei likimo, nei Dievo, bet visi tiesiogiai patyrė, kad geri ar blogi veiksmai sąlygojo gerus ar blogus rezultatus. Todėl nuo vaikystės reikia eiti keliu, vedančiu į išsigelbėjimą: studijuoti šventraščius, būti šventųjų draugijoje ir dėti teisingas pastangas.

Likimas, arba Dievo valia, - tik nusistovėję pavadinimai, kuriuos dažnai kartojant, žmonės ima suvokti kaip tiesą. Jeigu Dievas, arba likimas, viską tvarkytų šioje visatoje, ar turėtų prasmės kokie nors veiksmai (kad ir tokie, kaip prausimasis, kalbėjimas ar davimas) ir ar būtų galima tuomet ką nors mokyti? Ne. Šiame pasaulyje visi, išskyrus lavonus, ką nors veikia, o veikla sukuria atitinkamus rezultatus. Niekas niekada objektyviai nepajautė likimo, arba Dievo valios buvimo. Žmonės, naudojantys posakį "Aš pildau likimo, arba Dievo, valią", tai daro savo pačių pasitenkinimui, tačiau tai yra netiesa. Pavyzdžiui, astrologai pranašauja, kad jaunuolis taps didžiu mokslininku. Ar taps jis mokslininku be išsilavinimo ir knygų skaitymo? Ne. Tai kodėl tada tikime Dievo valia? Rama, šis išminčius Višmamitra visas žinias įgijo savo darbu, o mes visi suvokėme savo tikrąją prigimtį tik asmeninių pastangų dėka. Taigi, nepripažink fatalizmo ir pasikliauk tik savo paties pastangomis.

Rama paklausė:

Tu tikrai žinai tiesą, o išminčiau. Meldžiu, paaiškink, ką žmonės vadina Dievu, arba likimu.

Vasištha atsakė:

Likimu žmonės vadina asmeninių pastangų vaisius kaip gerus ar blogus praeities veiksmų rezultatus. Taip pat žmonės likimu laiko šių rezultatų geros arba blogos prigimties savybes. Kai matai, kad "šis augalas išaugo iš tos sėklos", tai vertini kaip likimo veikimą. Tačiau man atrodo, kad likimas - tik asmeninių veiksmų rezultatas.

Žmogaus protas turi begalę slaptų polinkių, kurie sukelia įvairius veiksmus - fizinius, žodinius ir protinius. Neabejotina tai, kad kiekvieno veiksmai tiksliai atitinka tuos polinkius, kitaip ir būti negali. Tokia veiksmų eiga - veiksmas atspindi pačias stipriausias slaptas tendencijas, kurios yra neatskiriamos nuo proto, o žmogus ir yra protas! Neįmanoma nustatyti, ar tokios idėjos, kaip protas, jo polinkiai, veiksmas ir likimas (Dievas), iš tikro yra realios - todėl išminčiai vartoja jas grynai simboliškai. 

Rama vėl paklausė:

O šventasai, jeigu mano praeitų gyvenimų slapti polinkiai verčia mane veikti dabar - ar egzistuoja tuomet veiksmų laisvė?

Vasištha atsakė:

Rama, praeitų įsikūnijimų tendencijos būna dviejų rūšių - švarios ir nešvarios. Švariosios padeda tau išsilaisvinti, o nešvarios - prišaukia bėdas. Be abejonės, tu nesi inertiška masė, tu turi sąmonę. Niekas, išskyrus tave patį, neverčia tavęs veikti. Taigi, tu gali laisvai rinktis - stiprinti savo tyras slaptas tendencijas arba netyrąsias. Siekiant išvengti stipraus savo prigimties pasipriešinimo, nuo nešvarių polinkių turi būti tolstama palaipsniui, ir protas taip pat turi nuo jų nusigręžti laipsniškai. Gerąsias tendencijas puoselėdamas pastoviais veiksmais tu jas sustiprini. Nenaudojamos netinkamos mąstymo kryptys nusilpsta. Greitai tavo gerosios tendencijos  pasireikš teisingais veiksmais. Eidamas šia linkme įveiksi ydingų mąstymo polinkių trauką, o galiausiai atsisakysi net ir gerųjų. Tuomet geromis tendencijomis pagrįstas protas leis tau suvokti aukščiausiąją tiesą.

***

KARALIAUS SALIAMONO SAKMĖ APIE LAIMĘ

Kai karalius Saliamonas nusileido nuo kalno, pasitikęs tekančią Saulę, susirinkusieji pakalnėje pasakė:

- Tu esi mūsų įkvėpimo šaltinis. Tavo žodžiai pakeičia širdis, o Tavo išmintis nušviečia protą. Mes trokštame Tavęs klausytis. Pasakyk mums, kas mes?
 
Jis nusišypsojo ir tarė:

- Jūs – pasaulio šviesa. Jūs – žvaigždės. Jūs – tiesos šventovė. Kiekviename iš jūsų – Visata. Panardinkite protą į širdį, klauskite savo širdies, klausykitės per savo meilę. Palaiminti suprantantys Dievo kalbą.

- Kokia gyvenimo prasmė?

- Gyvenimas – tai kelias, tikslas ir apdovanojimas.Gyvenimas – tai Meilės šokis. Jūsų paskirtis – pražysti. BŪTI – tai didžiulė dovana pasauliui. Jūsų gyvenimas – Visatos istorija. Ir todėl gyvenimas gražesnis už visas teorijas. Vertinkite gyvenimą, kaip šventę, nes gyvybė vertinga pati savaime.

Gyvenimą sudaro dabartis. O dabarties prasmė – būti dabartyje.

- Kodėl mus persekioja nelaimės?

- Ką pasėjote, tą ir pjaunate. Nelaimės – tai jūsų pasirinkimas. Skurdas – žmonijos kūrinys. O kartėlis – tai neišmanymo vaisius. Kaltindami jūs prarandate jėgą, o trokšdami išbarstote laimę. Pabuskite, nes vargšas tas, kuris nesuvokia savęs. O nesurandantys savyje Dievo Karalystės – benamiai. Vargšu tampa tas, kuris veltui švaisto laiką. Nepaverskite gyvenimo beverčiu. Neleiskite miniai pražudyti jūsų sielos. Tegul turtas nebūna jums prakeiksmu.

- Kaip įveikti nelaimes?

- Nekaltinkite savęs. Nes jūs esate dieviški. Nelyginkite ir neskirstykite. Už viską dėkokite. Džiaukitės, nes džiaugsmas daro stebuklus. Mylėkite save, nes mylintys save myli viską. Laiminkite pavojus, nes drąsieji yra palaiminti. Melskitės džiaugsmingai – ir nelaimės jus aplenks. Melskitės, bet nesiderėkite su Dievu. Ir žinokite, šlovinimas – geriausia malda, o laimė – geriausias maistas sielai

- Koks kelias į laimę?

- Laimingi MYLINTYS, laimingi dėkojantys. Laimingi susitaikę. Laimingi atradę rojų savyje. Laimingi džiaugsmingai duodantys ir laimingi priimantys dovanas su džiaugsmu. Laimingi ieškantys. Laimingi prabudę. Laimingi, kurie klausosi Dievo balso.  Laimingi vykdantys savo pašaukimą. Laimingi pažinę Vienį. Laimingi paragavę dieviško pažinimo. Laimingi esantys harmonijoje. Laimingi regintys pasaulio grožį. Laimingi atsivėrę Saulei. Laimingi tekantys kaip upės. Laimingi tie, kurie pasiruošę priimti laimę. Laimingi išmintingi. Laimingi suvokę save. Laimingi pamilę save. Laimingi šlovinantys gyvenimą. Laimingi kuriantys. Laimingi laisvi. Laimingi atleidžiantys.

- Kokia gerovės paslaptis?

- Jūsų gyvenimas – didžiausia brangenybė Dievo lobyne. O Dievas – žmogaus širdies brangenybė. Jūsų vidiniai turtai neišsemiami, o gerovė aplink jus neribota. Pasaulis pakankamai turtingas, kad kiekvienas praturtėtų. Todėl kuo daugiau duodate, tuo daugiau gaunate. Laimė stovi prie jūsų namo slenksčio. Atsiverkite gerovei. Ir paverskite viską gyvenimo auksu. Palaiminti suradę lobius savyje.

- Kaip gyventi šviesoje?

- Gerkite kiekvieną gyvenimo akimirksnį, nes nenugyventas gyvenimas gimdo liūdesį. Ir žinokite, kas viduje, tas ir išorėje. Pasaulio tamsa kyla iš širdies tamsos. Laimė – tai saulėtekis. Dievo pažinimas – tai ištirpimas šviesoje. Nušvitimas – tai tūkstančių Saulių švytėjimas. Palaiminti trokštantys šviesos.
 

- Kaip atrasti harmoniją?

- Gyvenkite paprastai. Niekam nekenkite. Nepavydėkite. Tegul dvejonės išvalo, o ne atima jėgas. Pašvęskite gyvenimą grožiui. Kurkite dėl kūrybos, o ne dėl pripažinimo. Vertinkite artimuosius kaip atradimus. Transformuokite praeitį, užmiršdami ją. Atneškite pasauliui kažką naujo. Kūną užpildykite meile. Tapkite meilės energija, nes meilė viską įkvepia. Kur meilė – ten Dievas.

- Kaip pasiekti gyvenimo tobulumą?

- Laimingas daug ką pakeičia. Nelaimingi lieka vergais, nes laimė myli laisvę. Iš tikrųjų, džiaugsmas ten, kur Laisvė. Siekite laimės meno. Atsiverkite pasauliui ir pasaulis atsivers jums. Atsisakydami priešintis, jūs tampate valdovu. Ir, žiūrėdamas į visus su meile, jis pridūrė: - Bet dar daugiau jums atvers Tyla... Tik būkite Savimi!

Gyvenkite harmonijoje! Būkite savimi!

 

**** 

Ir visiškai nesvarbu, kokiais keliais ar aplinkkeliais tu eisi, 

kokiais būdais tu sieksi ar iš viso nesieksi - 

vis tiek anksčiau ar vėliau nueisi ten, kur ir turi nueiti. 

Skirtumas tik tas, ar tu eisi trukdydamas sau ar padėdamas, 

prieštaraudamas ar besimėgaudamas.