Dvasinis tobulėjimas - kas iš tiesų tai yra?
"Tik tas gyvena iš tikrųjų, kuris siekia suvokti savo tikrąją prigimtį - šiame pasaulyje tai vienintelis vertingas tikslas, kuris nutraukia būsimų gimimų ratą; visi kiti egzistuoja kaip asilai". Joga Vasištha
Įžanga. Kokia gyvenimo prasmė ir kodėl aš apie tai rašau?
Kartais kasdienybė mus taip įtraukia, kad pamirštame, kas esame. Pamirštame, kad turime gyventi šią akimirką, vietoje to nuolat galvodami apie praeitį arba svajodami apie ateitį, kurioje mes neva būsime laimingi. Deja, tai yra iliuzija. Jeigu žmogus negali būti laimingas čia ir dabar, jis veltui leidžia savo gyvenimą, kadangi ta akimirka, apie kurią svajoja, taip pat taps dabartimi, tačiau be laimės, nes jis tiesiog nemokės būti laimingu dabartyje, keldamas sau naujus materialius tikslus, kurdamas troškimus, lipdydamas svajones, kurias neva pasiekęs jis pagaliau bus laimingas. Kaip toje pasakoje be galo... Ir kodėl gi visa tai vyksta - nuolatiniai ir vis didėjantys troškimai, gimdantys vis didesnes kančias ir nepasitenkinimą? Visa tai tik todėl, kad žmogus nori būti laimingas, tačiau nežino, kaip to pasiekti.
Kartais kasdienybė mus taip įtraukia, kad pamirštame, kas esame. Pamirštame, kad turime gyventi šią akimirką, vietoje to nuolat galvodami apie praeitį arba svajodami apie ateitį, kurioje mes neva būsime laimingi. Deja, tai yra iliuzija. Jeigu žmogus negali būti laimingas čia ir dabar, jis veltui leidžia savo gyvenimą, kadangi ta akimirka, apie kurią svajoja, taip pat taps dabartimi, tačiau be laimės, nes jis tiesiog nemokės būti laimingu dabartyje, keldamas sau naujus materialius tikslus, kurdamas troškimus, lipdydamas svajones, kurias neva pasiekęs jis pagaliau bus laimingas. Kaip toje pasakoje be galo... Ir kodėl gi visa tai vyksta - nuolatiniai ir vis didėjantys troškimai, gimdantys vis didesnes kančias ir nepasitenkinimą? Visa tai tik todėl, kad žmogus nori būti laimingas, tačiau nežino, kaip to pasiekti.
Aš taip pat su tuo susidūriau. Ir kuomet gyvenimas
mane prispaudė taip, kad nebeturėjau kur dėtis, nes kovai su juo jau buvo
išeikvotos visos jėgos, nori nenori privalėjau pasinerti į save, kad surasčiau
atsakymus. Kito kelio tiesiog nebuvo. Kėliau klausimus pati sau ir
stengiausi atrasti atsakymus. Daugelis jų atėjo savaime, iš širdies, po didelių
vidinių išgyvenimų, kiti išlindo tiesiog ieškant informacijos apie tai,
kas iki tol man buvo visiška tamsa ir paslaptis - dvasinis pasaulis. Ir šiuo metu vis dar tebeieškau. Tačiau ši vidinė dvasinė patirtis man atrodo tokia svarbi,
kad noriu ja pasidalinti su visais. Noriu paskatinti visus ieškoti dvasinių
turtų, nes tik jie šiame gyvenime turi prasmę. Juk mūsų gyvenimo tikslas - tai
dvasinis augimas, evoliucija. Mes gyvename tam, kad tobulėtume, išmokdami
gyvenimo duodamas pamokas. Tam, kad vystytume savo dvasinį potencialą, kuris
neturi ribų, tačiau daugelyje mūsų yra užneštas storu dulkių sluoksniu, kurį iš
pradžių reikia kruopščiai nuvalyti. Taigi, linkiu sėkmės visiems šiame sunkiame
apsivalymo ir dvasinio augimo kelyje.
Iš pradžių rašiau šį dienoraštį sau, kadangi išgyvenau
didelę kančią – nesutarimo su savimi, nežinojimo, kuriuo keliu eiti, nesupratimo,
ką turėčiau daryti ir kaip elgtis. Nuolatinės nesėkmės ir buvimas duobėje tiek
fiziškai, tiek emociškai, tiek buityje privertė atsitraukti nuo savo materialiosios
būties, pažvelgti į savo problemas iš šalies. Tokiu būdu kilo daugybė klausimų.
Atsakymų į juos ieškojimas ir suradimas suteikė tam tikrą vidinį nusiraminimą,
o nusiraminus pradėjo aiškėti ir tai, kuriuo keliu turiu eiti. Tai dvasinis
kelias.
Tuomet nusprendžiau užrašyti atsakymus, kuriuos
surandu, nes tokiu būdu galiu sąmoningai juos suvokti, ištraukti iš pasąmonės
gelmių į dienos šviesą. Taigi, rašau visų pirma sau ir dėl savęs. Bet tuo pačiu
noriu, kad šiuo keliu eitų ir man artimi bei brangūs žmonės, tai pat tikiuosi,
kad mano surasti atsakymai bus naudingi ne tik man, ne tik mano šeimai, bet
taip pat ir visiems dvasiškai sergantiems ir palūžusiems žmonėms, kaip ir
tiems, kurie blaškosi savo nežinojimo tamsoje, to net nesuvokdami, tik
suprasdami, kad, deja, nėra laimingi, nors ir turėdami viską, ko trokšta. Arba
nelaimingi dėl to, kad trokšta, bet to negali turėti.
Tik vėliau, studijuodama Trečiojo tūkstantmečio
psichologiją, aptikau mintį, kad dvasinės žinios galutinai įsisavinamos tik
tada, kai jos išgyvenamos praktiškai ir perduodamos kitiems. Taigi, gavau dar
vieną motyvaciją tai daryti.
Tuo pačiu norėčiau pabrėžti, kad viskas, ką parašiau,
gimė mano galvoje ir širdyje kaip mąstymo, įsiklausymo į save ir ieškojimo
rezultatas. Vėliau nejučia pradėjau ieškoti informacijos, kuri patvirtintų arba
atmestų mano požiūrį, taip atradau Leonardo da Vinčio gyvenimo išmintį,
senovinius Vedų raštus, kuriuos tyrinėti paskatino nuostabios daktaro
O.G.Torsunovo, Olego Gadeckio, Aleksandro Chakimovo knygos bei paskaitos ir dar
daug kitų filosofinių šaltinių, kas ne tik patvirtino mano prielaidas, bet
atsakė į dar daugiau man kylančių klausimų ir praplėtė domėjimosi dvasiniu
augimu ribas iki begalybės (o gal net beprotybės? :D). Nesu religinga,
nesilaikau nei vienos religijos tradicijų, tačiau esu tikinti. Dvasinio
ieškojimo kelyje atsakymų ieškau ir šventraščiuose, kuriuose užkoduota glūdi
pati giliausia pasaulio išmintis, ir filosofinėje literatūroje. Man tai
natūralu, nes turiu istorinį-filosofinį išsilavinimą, teko studijuoti ir
religijotyrą.
Nepretenduoju į tiesą. Atvirai sakant, aš nežinau, kas
yra tiesa, šių atsakymų į mano klausimus neįmanoma patikrinti, tai tik MANO
atsakymai į MANO klausimus. Tačiau jeigu kam nors iškyla panašūs klausimai ar
norisi ieškoti dvasinės prasmės, galbūt mano pamąstymai paskatins gilintis į
save. O jeigu sukels abejones ar dvasines diskusijas, nuo to bus tik geriau,
kadangi tik abejonėse, diskusijose ir ginčuose gimsta tiesa. Abejojimas – tai
ženklas, kad mes mąstome.
DVASINIS TOBULĖJIMAS. KAS IŠ TIESŲ TAI YRA?
Ne vienam iš mūsų po didelių sukrėtimų arba jų metu, tada, kai
gyvenimo našta, atrodo, tapo nepakeliama, tenka atsisukti
į dvasią, prašyti jos pagalbos. Nors iki tol gyvenome savo materialioje kasdienybėje net neprisimindami savo dvasinės pusės, švelniai užliūliuoti materialių
iliuzijų ir pamiršę, kas iš tiesų esame.
Sukrėtimas pažadina.
Tačiau vietoje to, kad įsigilintume į savo esybę, prigimtį, paieškotume priežasčių, nulėmusių tokias pasekmes, puolame į kitą kraštutinumą -
desperatiškai atmesdami fizinę savo prigimties pusę, kaltindami ją dėl visų mums nutikusių bėdų, imame siekti nušvitimo.
O juk gyvenime viskas svarbu - ir materialioji, ir
dvasinė mūsų prigimtis. Ignoruodami vieną iš jų, niekada nepasieksime
balanso, taip reikalingo mūsų evoliucijai, kuri ir yra gyvenimo tikslas ir
prasmė.
Nušvitimo negalime
siekti. Tai jis mus pasieks tada, kai ateis tam laikas, kai subręsime savo evoliucijoje. Siekti mums reikia ne nušvitimo, o savo
dvasinės prigimties vystymo, sąmoningumo plėtimo. Tai reiškia, kad turime
siekti tapti gerais žmonėmis. Turime išmokti mylėti.
Knyga apie tai, kaip suvokti savo prigimtį, kaip ją vystyti ir tobulinti, apie tai, ką mes veikiame Žemėje, kokia mūsų gyvenimo paskirtis ir tikslas, apie tai, kaip padėti sau dvasinėje
evoliucijoje ir kodėl ji yra tokia svarbi. Čia rasite mano atsakymus į šiuos klausimus. Bet aš visada
skatinsiu paieškoti savų. Ir klausimų, ir atsakymų. Tegul ši knyga bus
inspiracija tai padaryti.
I.Įžanga. Kokia gyvenimo prasmė ir kodėl ašapie tai rašau?
II.Materija ir dvasia.
III. Kas yra dvasinė praktika?
IV. Vargšas turtuolis ir turtingas vargšas.
V. Evoliucija.
VI. Žmogaus prigimtis.
VII. Kurioje tu pusėje - gėrio ar blogio?
VIII. Nori pakeisti pasaulį?
IX. Kaip mylėti?
X.Sąmoningumas - tai laisvė
XI. Tiesa - kiekvienam sava?
XII. Vidiniai demonai
XIII. Gyvenimas širdimi
XIV. Įsakymai savajam Aš
KNYGĄ GALIMA ATSISIŲSTI PDF FORMATU
Labai lauksiu jūsų komentarų, minčių, išvadų. Man būtų labai įdomu išgirsti, ar
šie užrašai yra panaudojami praktikoje ir kaip. Jeigu tai ką nors pakeitė ar
keičia jūsų gyvenime, pasidalinkite, prašau, savo patirtimi. Ji gali būti
naudinga kitiems.
Patogesniam susisiekimui kviečiu prisijungti prie mano Facebook paskyros. Jeigu patiks tai, ką rašau, prašau pasidalinti. Ačiū.
„Tatai
jūsų viduje. Tai, ko ieško n e i š s i v y s t
ę s žmogus, yra išorėje. O tai, ko ieško toliau pažengęs žmogus, yra jo
paties viduje.“ Konfucijus
Kilkime aukštyn drauge
Aciu uz zinias
AtsakytiPanaikintiAčiū, kad skaitote :)
AtsakytiPanaikinti