IŠDRĮSK IŠPROTĖTI

- Kokia tu šiandien graži. Aš tavęs neatpažįstu. Kas daro tave tokią laimingą? - tai mano vyras klausia. Žinau, tai nuoširdu - atpažįstu, kai jis pataikauja ar tiesiog sako komplimentus. Bet šį kartą ne - pati matau savo vidinę vibraciją - šviesą, sklindančią iš vidaus, kuri ir sukuria grožį. Mintyse pagalvoju, kad tai meilė. O kas gi daugiau? Meilė sau ir pasauliui. Bet jam to nesakau. Jam atsakau, kad tai miškas, kuriame buvome vakar. Taip paprasčiau, o ir moteriška paslaptis išlieka. Tačiau aš nemeluoju - teisingi atsakymai yra abu. Miškas taip pat yra meilė, nes jis - tai pasaulis. O aš irgi tampu mišku, jame pabuvusi. Mūsų vibracija susilieja. Tik kuo daugiau manyje meilės, tuo man labiau į akis krenta kitų žmonių ego. Gal todėl, kad pažinusi ir sutramdžiusi savąjį, pradėjau labai gerai jį pastebėti ir kituose? O gal čia manasis ego aplaužytais ragais į juos atkišęs pirštu rodo? Suprantu, kad čia jam nuo to geriau - juk tai ego darbas baksnoti pirštu į kito žmogaus ego.

  Aš esu niekas - bet aš esu. Aš esu - bet aš esu niekas. Aš esu niekas. Ir tai mane išlaisvina. Tada aš klausiu savęs. Būti niekuo - tai yra skurdas ar prabanga? Bausmė ar privilegija? Aš esu apdovanota ar nuskriausta? Kai aš esu moteris, noriu būti graži. Kai mama - gera ir rūpestinga. Būdama žmona aš noriu gerai atlikti pareigą. Kaip sesuo tikiuosi būti supratinga, o kaip draugė - gera patarėja. Kai esu darbuotoja, aš atsakinga ir pateisinanti lūkesčius. Nuskriaustiems teikiu pagalbą, praradusiems viltį - įkvėpimą. Kiekvienam aš esu tik kažkas, tačiau tik sau aš galiu būti niekas. Nei žmona, nei dukra, nei mama, nei vadybininkė ar vadovė, nei mokinė ar mokytoja, nei draugas ar priešas, nei gera ar bloga. Būti niekuo - didelė prabanga, nes visuomet yra koks nors vaidmuo. Tačiau tik tada, kai leidi sau šią prabangą, supranti, ką iš tikrųjų reiškia laisvė - laisvė nebūti kuo nors. Neužsidėti jokios etiketės. Jokios kaukės. Nevaidinti jokio vaidmens. Ir t